Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono agentūros, Plungės rajono savivaldybės ir UAB „Plungės vandenys“ specialistai lankys gyventojus Plungės mieste, Babrungo, Varkalių, Šateikių gyvenvietėse, Alsėdžių bei Kulių miesteliuose. Bus tikrinama, kaip gyventojai tvarko buitines nuotekas. Nustačius, kad nuotekos tvarkomos netinkamai (teršiama aplinka, vandenys), bus taikomos administracinio poveikio priemonės, tai yra skiriama administracinė bauda ir skaičiuojama aplinkai daroma žala.
Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintą ir galiojantį nuotekų tvarkymo reglamentą sąvoka buitinės nuotekos – nuotekos, kurios susidaro namų ūkyje naudojant vandenį. Tai yra skalbimo, indų plovimo, maisto gaminimo, prausimosi, tualetų nuotekos ir kitos. Tačiau šis apibrėžimas daugumai piliečiui yra sunkiai suvokiamas: žmonės daug metų gyveno teršdami aplinką ir nesuvokia, kad buityje skalbimo metu ir kt. susidaręs vanduo yra priskiriamas ne tik nuotekoms, bet ir teršia aplinką. Pagal šiuo metu galiojantį nuotėkų tvarkymo reglamentą, visos susidarančios nuotėkos privalo būti išleidžiamos į aplinką tik išvalytos tam skirtuose įrenginiuose.
Plungės mieste, Babrungo, Varkalių, Šateikių gyvenvietėse, Alsėdžių bei Kulių miesteliuose buvo įvesti centralizuoti nuotekų tinklai, o gyventojai informuoti apie galimybę prisijungti prie jų. Deja jungiasi ne visi. Aplinkosaugininkai sulaukia skundų dėl netinkamai tvarkomų nuotekų. Kai kurie gyventojai mano, kad nuotėkas vasaros sezono metu gali vežti ir pilti ant savo žemės. Tačiau, toks mąstymas yra neteisingas – nuotėkos turėtų būti išvežamos tik į jų valyklas. Kad patikrinti, kaip gyventojai tvarko savo nuotekas ir bus rengiami specialus reidai.
Norime atkreipti dėmesį, kad lauko tualetų duobės turi būti tinkamai ir sandariai įrengtos, nes pagal minėto nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus, nuotekų surinkimo sistemoje turi būti užtikrintas atitinkantis sandarumas, kad nuotekos neprasiskverbtų į aplinką ir vanduo iš aplinkos nepatektų į sistemą. Jokios buityje susidarę nuotekos, neturi būti pilamos į patvorius, daržus, griovius ir pan. Perdavus nuotekas oficialiems nuotekų vežėjams, asmenys turi reikalauti dokumento, patvirtinančio šį faktą. Beje, nuotėkas gali vežti tik užsiregistravę atliekų vežėjai. Žemės ūkio bendrovės, ūkininkai ir kiti asmenys teikti tokių paslaugų neturi teisės.
Patikrinimų metu nustačius, kad nuotekos nepajungtos prie centralizuotų tinklų ir tvarkomos netinkamai, tai yra dėl to teršiama aplinka, vandenys, gyventojams bus skiriamos administracinės baudos ir skaičiuojama aplinkai daroma žala.
Primename, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51/6 straipsnio „Aplinkos teršimas nuotekomis“ nuostatomis, už aplinkos ir paviršinių vandenų teršimą nevalytomis nuotekomis piliečiams gali būti skiriama bauda iki 289 eurų. Pakartotini veiksmai, padaryti jau bausto asmens, užtraukia baudą iki 1158 eurų. Be to bus skaičiuojama gamtai padaryta žala. Minimalus padarytos žalos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams dydis – 200 eurų.
Artūras Konderauskas
LR AM Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento
Administravimo ir teisės skyriaus
vyriausiasis specialistas
