Šios dienos vardadieniai:
Dienos patarlė

Fizinis aktyvumas ir sveikata

Lietuvos-moksleiviu-fizinis-aktyvumas-tarp-maziausiu-pasaulyje articlethumb580Kiekvienas mūsų norime būti sveiki ir gražūs, bet norėdami tokiais tapti privalome nuolat skirti laiko sveikai bei aktyviai gyvensenai. Labai svarbus sveikos gyvensenos veiksnys yra fizinis aktyvumas. Judėjimo nauda ženkli ir jaunam, ir senam. Fizinis aktyvumas yra svarbus visais žmogaus amžiaus tarpsniais ne tik ligų profilaktikai, sveikatai stiprinti ir fiziškai tobulėti, bet ir senėjimo procesams sulėtinti, gyvenimui pailginti, gyvenimo kokybei gerinti. Fizinė veikla palengvina organizmo prisitaikymą prie įvairių nepageidaujamų aplinkos veiksnių; gerina fizinį ir protinį darbingumą, teikia gyvenimo džiaugsmą, gerina  nuotaiką ir išvaizdą, skatina pasitikėjimą savimi ir t. t.

{source}
<script type=”text/javascript”><!–
google_ad_client = “ca-pub-9650427240772442”;
/* lanko1 */
google_ad_slot = “1742006392”;
google_ad_width = 468;
google_ad_height = 60;
//–>
</script>
<script type=”text/javascript”
src=”http://pagead2.googlesyndication.com/pagead/show_ads.js”>
</script>
{/source}

Fizinis aktyvumas labai svarbus vaikų ir paauglių sveikatai. Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad dauguma vaikų juda mažai. O būtent nuolatinis judėjimas padeda jiems vystytis, todėl svarbu vaikus nuo mažų dienų skatinti būti fiziškai aktyvius. Fizinė veikla stimuliuoja viso organizmo gyvybinę veiklą; teigiamai veikia visas raumenų grupes; formuoja naujus motorinius įgūdžius, lavina jėgą, greitumą, ištvermę, vikrumą, koordinaciją, pusiausvyrą; daugiau sunaudojama energijos, dėl to sumažėja vaikų nutukimo pavojus; gerėja nuotaika, mažėja nerimo, depresijos simptomai; didėja vaikų protinis darbingumas, gerėja miegas ir t. t.

Senovės indų patarlė sako: „Kol sveikas tavo kūnas, kol senatvė toli, kol tavo gebėjimai pačiame jėgų žydėjime, kol tavo gyvenimas nesibaigė, visomis jėgomis stenkis tobulėti. Ar naudinga kasti šulinį, jei namas apimtas liepsnos.” Daug geriau nuolat stiprinti organizmą, kol dar esi sveikas.

Fizinė veikla kaip sveikatą stiprinantis veiksnys turi lydėti žmogų visą gyvenimą. Įvairi fizinė veikla yra ne tik energijos iškrova, bet ir kaupimas. Kiekvienas iš mūsų gali pasirinkti fizinio aktyvumo rūšį, kuri stiprins fizinę jėgą, didins lankstumą ir ištvermę. Tai gali būti vaikščiojimas, bėgimas ristele, važiavimas dviračiu, šokiai, mankšta su treniruokliais ir svarmenimis, darbas sode, plaukiojimas ir kt. Pasirinkta fizinė veikla gali būti puikus laisvalaikio leidimo būdas.

{source}
<script type=”text/javascript”><!–
google_ad_client = “ca-pub-9650427240772442”;
/* lanko1 */
google_ad_slot = “1742006392”;
google_ad_width = 468;
google_ad_height = 60;
//–>
</script>
<script type=”text/javascript”
src=”http://pagead2.googlesyndication.com/pagead/show_ads.js”>
</script>
{/source}

Reguliarus aerobinis fizinis aktyvumas labai palankiai veikia visą organizmą, ypač širdies ir kraujagyslių sistemą. Aerobinis – tai reiškia ne per didelis, toks, kurį organizmas pajėgia atlikti nepritrūkdamas deguonies.

Modernioje industrializuotoje visuomenėje vyrauja protinis darbas ir psichologinė įtampa. Laisvalaikio fizinis aktyvumas gali kompensuoti reikalingą fizinę veiklą ir yra pakankama širdies ligų profilaktikos priemonė.

Fizinio aktyvumo nauda:

  • Sumažėja mirties rizika nuo išeminės širdies ligos. Fiziškai neaktyvūs žmonės mažiausiai dukart dažniau serga širdies ligomis nei tie, kurie fiziškai aktyvūs. Aerobinis fizinis krūvis mažina bendro cholesterolio ir MTL „blogojo” cholesterolio kiekį kraujyje ir didinaDTL„gerojo” cholesterolio kiekį. Aerobiniai pratimai net po persirgto miokardo infarkto pagerina savijautą, mažina skundų, pakartotinio infarkto bei mirties riziką.
  • Pagerėja visų organizmo sistemų veikla, padidėja galimybės gyventi ilgiau  – reguliarūs fiziniai pratimai sumažina mirties riziką nuo visų priežasčių maždaug 70 proc.
  • Užkertamas kelias kraujospūdžio padidėjimui. Fiziniai pratimai padeda reguliuoti kraujospūdį, mažina jo padidėjimą.
  • Palaikomi sveiki kaulai, raumenys ir sąnariai. Pratimai padeda apsisaugoti nuo kaulų išretėjimo, treniruoja raumenis, palaiko sveikus ir lanksčius sąnarius.
  • Sumažėja galimybė susirgti storosios žarnos vėžiu. Aktyvūs žmonės rečiau serga storosios žarnos ir kitų organų vėžiu.
  •  Fiziniai pratimai mažina gliukozės kiekį kraujyje, jei sergama cukriniu diabetu, didina jautrumą insulinui ir saugo nuo šios ligos išsivystymo
  • Fizinis krūvis padeda mažinti antsvorį, gerina raumenų, odos tonusą ir išvaizdą.
  • Reguliarūs pratimai ramina nervų sistemą, padeda įveikti stresą, depresiją, gerina miegą: padeda greitai užmigti ir išmiegoti visą naktį. Jūs būsite geresnės nuotaikos ir vėl jausitės kaip vaikystėje. Be to, judrūs užsiėmimai padeda puikiai praleisti laisvalaikį su šeima ir draugais.

 BŪTI FIZIŠKAI AKTY­­VIAM YRA NESUNKU:

  • Jei vaikščiojate – eikite vidutiniu žingsniu mažiausiai 10 minučių. Savo automobilį visada statykite ne prie pat įėjimo, bet toliau. Jei naudojatės visuomeniniu transportu – vieną tarpstotę eikite pėsčiomis. Vietoje lifto lipkite laiptais.
  • Atlikę 5 minučių bėgimo užduotį, pakeiskite savo maršrutą ir dar bent 10 minučių eikite – tai puikiai papildys krūvį, o Jūs nepavargsite!
  • Nuvalykite dulkes nuo savo seno dviračio ir nusipirkite šalmą – mėgaukitės pasivažinėjimu gryname ore. Važiavimas dviračių gerina virškinimą, stiprėja širdies  raumuo, kvėpavimo sistemos, o kartu ir visas organizmas. Saikingas ir ramus važiavimas naudingas bet kokio amžiaus ypač – pagyvenusiems ar nusilpusiems. Sveikatai palaikyti pakanka 3 kartus per savaitę po pusvalandį važinėti dviračiu. Važiavimo  metu reikia tinkamai sėdėti. Kūnas, truputį palinkęs per liemenį į priekį, alkūnės šiek tiek sulenktos, kvėpavimas lygus ir laisvas.
  • Pakvieskite savo draugus pažaisti tenisą, paplaukioti ar paslidinėti – maloniai praleisite laiką. ir kartu sustiprės Jūsų širdis.
  • Namų ruošos darbai, darbas kieme ir sode – puikiai papildo fizinį aktyvumą, nes dirba ir rankos, ir kojos. Vidutinio sunkumo ruošos darbai gali būti priskaičiuojami prie bendro fizinio aktyvumo laiko. Pasirinkite tokį veiklos pobūdį, kuris Jums labiausiai tinka:

–        30 minučių kasdien. Galima 2 kartus po 15 minučių, 3 kartus po 10 minučių;

–        40 minučių 5 kartus per savaitę;

–        1 valanda ar daugiau 3 kartus per savaitę.

Fizinio krūvio intensyvumą reguliuokite pagal širdies susitraukimų dažnį.

Maksimalus Jūsų širdies susitraukimų dažnis yra 220 – amžius (metais). Treniruotis reikia pradėti nuo 50 proc. maksimalaus širdies susitraukimų dažnio. Po 4–6 savaičių fizinį krūvį galima laipsniškai padidinti iki 70 proc. maksimalaus širdies susitraukimų dažnio.

{source}
<script type=”text/javascript”><!–
google_ad_client = “ca-pub-9650427240772442”;
/* lanko1 */
google_ad_slot = “1742006392”;
google_ad_width = 468;
google_ad_height = 60;
//–>
</script>
<script type=”text/javascript”
src=”http://pagead2.googlesyndication.com/pagead/show_ads.js”>
</script>
{/source}

Jeigu Jums per 40 m., prieš pradėdami intensyviau sportuoti pasitarkite su savo gydytoju.

Telšių visuomenės sveikatos centro informacija

Plungės.info

123456