Pernai Lietuvoje užregistruota 153 naujų užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) atvejų. Atitinkamai 2009-aisiais – 180, 2008-aisiais – 95. 2010-aisiais ŽIV infekcija užsikrėtė 125 vyrai ir 28 moterys. Šių metų sausio 1-osios duomenimis, iš viso Lietuvoje nustatyti 1734 ŽIV infekuoti asmenys. Iš jų daugumą (1439) sudaro vyrai ir 295 – moterys.
Kaip ir ankstesniais metais, 2010-aisiais dažniausiai ŽIV plito per injekcinių narkotikų vartojimą. Šiuo būdu 2010-aisiais užsikrėtė 105 asmenys – tai sudarė 68,5 proc. visų naujai registruotų atvejų. Palyginus su 2009-ųjų ir 2008-ųjų metų duomenimis, kai naujų ŽIV atvejų tarp narkotikų vartotojų buvo užregistruota atitinkamai 65 proc. ir 44,2 proc., tokie pokyčiais rodo ŽIV plitimo augimo tendencijas tarp narkotikų vartotojų.
30 asmenų (19,6 proc. visų naujai registruotų atvejų) pernai ŽIV užsikrėtė per lytinius santykius (25 – heteroseksualius ir 5 – homoseksualius). Aštuoniolikos naujai užsikrėtusiųjų ŽIV asmenų užsikrėtimo būdas nenustatytas. Tik 5,8 proc. visų naujų ŽIV atvejų 2010-aisiais diagnozuota vėlyvojoje ŽIV infekcijos stadijoje – AIDS.
„Nors pernai naujų ŽIV atvejų užregistruota mažiau nei 2009-aisiais, tačiau pastaraisiais metais susirūpinimą kelia didėjantis ŽIV plitimas tarp narkotikų vartotojų. Tai dar kartą patvirtina faktą, kad ŽIV prevencija ir kontrolė mūsų šalyje yra neatsiejama nuo narkomanijos prevencijos, priklausomų asmenų gydymo ir reabilitacijos paslaugų plėtros savivaldybėse”, – teigė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius, medicinos mokslų daktaras, docentas Saulius Čaplinskas.
Užsikrėtusių ŽIV amžiaus vidurkis kasmet jaunėja. 2010-aisiais užsikrėtusiųjų šiuo virusu amžiaus vidurkis – 33 metai (2009 m. – 34, 2008 m. – 35 metai).
2010-aisiais nauji ŽIV infekcijos atvejai registruoti visose apskirityse. Daugiausiai 2010-aisiais užsikrėtusiųjų užregistruota Vilniaus (42), Klaipėdos (22), Kauno (21) ir Šiaulių (13) apskrityse, mažiau Marijampolės (7), Telšių (6), Alytaus (4), Panevėžio (3), Utenos (2), Tauragės (1) apskrityse. Tačiau palyginus duomenis su 2009-aisiais, visose apskrityse (išskyrus Marijampolės ir Telšių) naujų ŽIV infekcijos atvejų buvo išaiškinta mažiau.
Absoliučiais skaičiais daugiausiai ŽIV užsikrėtusiųjų žmonių yra Klaipėdos apskrityje (485), toliau rikiuojasi Vilniaus (353), Kauno (128), Šiaulių (108), Telšių (64), Alytaus (60), Utenos (29), Panevėžio (24), Marijampolės (24), Tauragės (12) apskritys.
2010-aisiais AIDS susirgo 33 ŽIV užsikrėtę asmenys, trys mirė nuo AIDS. 2009–aisiais susirgusiųjų paskutine ŽIV stadija (AIDS) buvo daugiau – 37. Sergamumo AIDS rodiklis Lietuvoje 2009-aisiais siekė 1,1 atvejį 100 tūkst. gyventojų. Šis rodiklis toks pat kaip ir Europos regiono šalių vidurkis.
Lietuvoje visiems ŽIV užsikrėtusiems asmenims laiduojamos nemokamos sveikatos priežiūros paslaugos, kurios apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. ŽIV ligos gydymui reikalingų vaistų poreikis kasmet auga.
„Daugumoje Europos šalių augo antiretrovirusinių vaistų, reikalingų ŽIV ligai gydyti, prieinamumas, todėl sergamumas AIDS daugelyje šalių mažėja. Vaistai, kurie nesunaikina viruso, tačiau sumažina jo koncentraciją organizme, leidžia valdyti ŽIV infekciją, stabilizuoti imunitetą bei pagerinti infekuotųjų gyvenimo kokybę. Vaistai ilga laiką leidžia neprogresuoti ŽIV infekcijai ir padeda užtikrinti pakankamai stabilią sveikatą“, – pažymėjo ULAC vadovas.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, vieno paciento gydymui per metus antiretrovirusiniams vaistams vidutiniškai valstybė skiria nuo 26 iki 32 tūkst. litų. 2007 metais VLK centralizuotai užpirko ŽIV ligos gydymui reikalingų atiretrovirusinių vaistų už 2 mln. litų, o 2010-aisiais poreikis išaugo ir vaistų buvo užpirkta už 4,5 mln. litų. Prognozuota, kad valstybės išlaidos ŽIV ligos gydymui reikalingiems vaistams po poros metų dar išaugs maždaug dvigubai. Taip pat kasmet auga PSDF išlaidos, skirtos už suteiktas ambulatorines ir stacionarines paslaugas ŽIV infekuotiesiems, praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras.
Plungės.info
