Kodėl reikia skiepytis nuo tymų?

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, šiemet Lietuvoje pirmieji tymų atvejai laboratoriškai patvirtinti balandžio 30 d. Keturių asmenų šeima lankėsi Sankt Peterburge. Kelionės metu moteris sužinojo, kad jos sesuo serga tymais ir buvo hospitalizuota. Visa šeima sugrįžo į Lietuvą. Pirmoji blogai pasijuto dukra: vargino sausas kosulys, pakilo temperatūra, atsirado bėrimų veido srityje, vėliau visame kūne. Po trijų dienų prastai pasijuto ir mergaitės motina, kuriai pasireiškė tie patys simptomai. Pacientės buvo neskiepytos tymų vakcina.

 

Nuo šių metų sausio mėnesio Didžiojoje Britanijoje yra užfiksuota net 210 tymų atvejų, dar tiriami 92 įtariami atvejai. 39 žmones, užsikrėtusius tymų infekcija, teko hospitalizuoti. Apie pusę visų užsikrėtusiųjų yra vaikai iki penkerių metų. Šie vaikai nebuvo paskiepyti. Šio tymų infekcijos protrūkio epicentras yra Liverpulio mieste, kur jau patvirtinti 125 tymų atvejai.
 

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai dėl tymų grėsmės įspėja ir šią vasarą besiruošiančiuos vykti į Europos futbolo čempionatą Ukrainoje ir Lenkijoje. Ukrainoje siaučia tymų protrūkis, o Lenkijoje bei kitose Europos šalyse nuo 2009 m. susirgimų tymais padaugėjo net 3-4 kartus.

 

Lietuvoje pernai diagnozuoti 7, 2010 m –  2 tymų atvejai. Telšių apskrityje pastaruosius penkis metus susirgimų tymais neregistruota.

 

Epidemiologiniai ir virusų genotipavimo tyrimai patvirtino, kad tymų virusas “įvežamas” iš vienų Europos šalių į kitas, jis patenka ir į kitus pasaulio regionus. Viruso plitimą ir protrūkius sustabdyti galima tik vykdant sistemingą vakcinaciją, savavališkai nepažeidinėjant rekomenduojamų vaikų skiepų kalendorių schemų. Vaikai nuo tymų skiepijami 15 mėn. ir 6-7 m. amžiaus. Suaugusiems, neskiepytiems nuo tymų ir nesirgusiems tymais, rekomenduojama pasiskiepyti. Ypatingai svarbu tai padaryti prieš keliaujant į užsienio šalis.

 

Telšių apskrityje 2 m. vaikų skiepijimai tymų, raudonukės ir epideminio parotito vakcina nežymiai sumažėjo: 2011 m. buvo paskiepyta visų tai amžiaus grupei priklausančių vaikų – 94,7 proc., o 2010 m. – 95,7 proc. Žemiausios skiepijimo apimtys skirtingai nuo kitų apskrities teritorijų buvo Telšių rajone, jos siekė tik 88,3proc. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, gerais vakcinomis valdomų ligų skiepijimo rodikliais laikomi tokie rodikliai, kai skiepijimų apimtys pagal pagrindinius vertinimo kriterijus yra ne žemesni kaip 95 proc. Toks rodiklis padeda užkirsti kelią sergamumui ir mirtingumui nuo ligų, kurios gali būti valdomos vakcinomis.

 

Tymai – tai ūmi virusinė infekcija, pasireiškianti karščiavimu, bėrimu, įvairių organų, smegenų pažeidimu ir imuniteto slopinimu. Tymų infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus. Sergantysis pavojingas aplinkiniams keletą dienų iki bėrimo pradžios, per visą bėrimo laiką ir dar kelias dienas po bėrimo. Iš sergančiojo organizmo tymų virusai išsiskiria su nosiaryklės sekretais. Infekcija plinta oro lašiniu būdu. Tymų virusai yra ypač lakūs, todėl nesiėmus specialių priemonių, jie plinta oro srautais pastato ribose: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis ir pan. Tymams imlūs yra ir vaikai, ir suaugusieji.

 

Nuo ligos užsikrėtimo iki simptomų pasireiškimo praeina 9— 11 arba nuo 7 iki 21dienos. Liga prasideda staiga, aukšta temperatūra (39—40 °C). Ligoniai skundžiasi galvos, krūtinės, raumenų ir pilvo skausmais, kartais vemia, gali atsirasti traukuliai. Esti sloga, varginantis kosulys. Akių junginės parausta, paburksta, traiškanoja, akys bijo šviesos, ašaroja. Antrą trečią dieną atsiranda tymams būdingas simptomas- Filatovo—Kopliko dėmelės, kurios būna 80—90% ligonių. Šios dėmelės išlieka visą katarinį periodą, kartais dar ir pirmosiomis išbėrimo dienomis. Tai pilkšvai baltos, smulkios 1 mm skersmens dėmelės, pakilusios nuo paraudusios gleivinės paviršiaus, aplink jas esti rausvas laukelis. Dėmelių būna skruostų gleivinėje ties krūminiais dantimis. Kartu atsiranda rausvų dėmelių gomurio gleivinėje Pirmą dieną išberia už ausų, veidą, kaklą, antrą dieną- liemenį, trečią dieną- rankas, kojas. Išbėrimo periodu sustiprėja sloga, bronchitas, padidėja blužnis ir limfmazgiai. Kai išberiamos galūnės, išbėrimas nuo veido pradeda nykti, oda įgyja rusvą atspalvį. Ketvirtą penktą išbėrimo dieną krenta temperatūra, pagerėja ligonio savijauta, atsiranda apetitas, ligonis pradeda sveikti. Išnykus išbėrimui, oda esti pigmentuota 5—8 dienas, kartais pleiskanoja veidas, liemuo, rankos ir kojos, nepleiskanoja delnai ir padai.

 

Specifinio gydymo nuo tymų nėra, todėl pagrindinis tymų gydymo tikslas yra palengvinti ligos simptomus. Sergantį reikia izoliuoti visą ligos laiką – nuo katarinio laikotarpio pradžios iki penktos dienos nuo bėrimo pradžios. Persirgus tymais, įgyjamas pastovus imunitetas.