Šventinių gėrimų tradicijos – margos kaip pasaulis. Šampanas ar vynas, karštas vynas ar grogas – skirtingose šalyse žiemos švenčių metu populiarūs skirtingi gėrimai. Tai priklauso tiek nuo istoriškai susiklosčiusių tradicijų, tiek nuo šalies klimato. Lietuviai, rodos, yra linkę iš visų tradicijų išsirinkti tai, kas geriausia, ir ant šventinio stalo nori matyti bei artimiesiems dovanoti labai įvairius gėrimus.
Svarbu klimatas ir istorija
Pasak „Vynotekos“ parduotuvių tinklą valdančios bendrovės pirkimų vadovo A. Donėlos, šventinių gėrimų tradicijos priklauso nuo klimato – kuo jis vėsesnis, tuo stipresni pasirenkami gėrimai. Kita vertus, negalima užmiršti istorinių tradicijų, todėl natūralu, jog ispanai ar italai Kalėdų ir Naujųjų metų neįsivaizduos be vyno, prancūzai – be šampano, britai rinksis džiną ar viskį, o skandinavai ar rusai – degtinę.
Įdomu tai, kad iš visų viskių lietuviai dažniausiai renkasi amerikietišką burboną. O kaimyninėje Latvijoje, kurioje viskis taip pat sparčiai populiarėja, labiau perkamas škotiškas viskis. Tačiau tokie skirtumai A. Donėlos labai nestebina, nes, pasak jo, yra didesnių paradoksų. Pavyzdžiui, konjaku visame pasaulyje garsėjantys prancūzai patys daugiau išgeria to paties viskio, kurį importuoja.
Tiesa, kito savo pasididžiavimo – šampano – prancūzai per didžiąsias metų šventes nepamiršta. Šalyje, kurios gyventojai išdidžiai save vadina hedonistais, privalomas Kalėdų užkandis – „Foie Gras“ žąsų kepenėlių paštetas su itin saldžiu Sauternes ar kitu baltuoju saldžiu vynu. Šampaną prancūzai dažnai ragauja kaip aperityvą ar su jūros gėrybėmis, kurios Prancūzijoje itin mėgstamos.
Lietuvoje populiariausia vokiškojo karšto vyno atmaina, o štai Skandinavijos šalyse per šventes būtinai būsite pavaišintas taure karšto punšo, kurio sudėtyje be vyno dar bus sulčių ir stipraus gėrimo, dažniausiai romo, ir įvairių priedų. Beje, Skandinavijoje net yra šventinė tradicija – punšo ruošimas patikimas ne šeimininkui, o svečiui.
„Vienose pasaulio šalyse švenčių metu gali būti vartojamas vienoks gėrimas, kitose šalyse – visiškai kitoks. Lietuviai turbūt yra smalsūs žmonės, nes nebijo skanauti įvairių gėrimų ir atsirinkti, kas jiems geriausia“, – sakė A. Donėla.
Ant stalo vynas, dovanoms – šampanas
Laikai, kai per šventes lietuviai dažniausiai atkimšdavo tik degtinę ir putojantį vyną jau praėjo. Atsiradus dideliam pasirinkimui ir išaugus alkoholio vartojimo kultūrai, vis dažniau švenčių metu mūsų šalyje pasirenkamas vynas.
„Vynas – vienas iš paklausesnių gėrimų parduotuvėse. Lietuvius vis labiau domina vynai. Vyno perkama ir daugiau, ir geresnio“, – sakė A. Donėla.
Jis pripažįsta, kad vyno vartojimo kultūra labiau sklinda iš didžiųjų miestų, o mažesniuose miesteliuose ant šventinio žmonių stalo dažnesni stiprieji gėrimai. Tačiau vis dažniau tai būna ne tik degtinė. Šiek tiek anksčiau itin populiarus brendis taip pat užleidžia pozicijas – jis Lietuvoje yra antras pagal populiarumą stiprusis gėrimas.
„Lietuviai geria vis daugiau viskio. Šis gėrimas perkamas tiek sau, tiek dovanoms. Brangesnio viskio butelis itin dažnai dovanojamas. Taip pat lietuviai per šventes yra linkę dovanoti tikro šampano, ne putojančio vyno. Prieššventiniu laikotarpiu šampano parduodama daugiau nei dvigubai“, – pasakojo „Vynotekos“ atstovas.
Ar rinkdamiesi vienokius ar kitokius gėrimus mes priartėjame prie konkrečios Europos šalies? Nuspręsti gali kiekvienas, kuris renkasi.
Aurimas Donėla
UAB Gelsva pirkimų vadovas
