Lietuvos paštas ir Muitinės departamentas prašo gyventojų atsakingai ruošti šventines dovanas, kurios bus siunčiamos paštu. Prieškalėdiniu laikotarpiu suintensyvėjus siuntimui pašto siuntose vis dažniau aptinkama pavojingų ir draudžiamų siųsti daiktų.
Ličio baterijos, siunčiamos ne elektroniniame įrenginyje, dezodorantai, įvairūs purškiamieji aerozoliai, pirotechnikos gaminiai (fejerverkai ir bengališkos ugnelės), stiprūs alkoholiniai gėrimai, pluoštinės kanapės ir jų sėklos, suvenyrai iš dramblio kaulo ilčių ar krokodilo odos batai, kitos gyvūninės kilmės prekės, ginklai, amunicija ir antikvariniai dirbiniai, neturintys specialių leidimų, taip pat prabangių rūbų ir aksesuarų, mobiliųjų telefonų, kosmetikos, kitų pasaulyje garsių prekių ženklų klastotės – tai daiktai (prekės), kurie dažniausiai aptinkami sulaikomosiose pašto siuntose.
„Laikantis saugumo reikalavimų pašto siuntos yra peršviečiamos rentgenu, kad jas transportuojant neįvyktų nelaimingų atsitikimų. Daugiausia pašto siuntų su pavojingais siųsti daiktais yra sulaikoma oro uosto terminaluose per aviacinio saugumo patikrinimus.
Tarp dažniausiai sulaikomų pašto siuntų – oro pagalvės, aerozoliai, degieji skysčiai ir ličio baterijos. Tokio turinio pašto siuntas draudžiama siųsti, nes jos gali sukelti rimtą pavojų tiek siuntos gavėjo, tiek siuntas pristatančio darbuotojo sveikatai“, – teigė Lietuvos pašto Pašto operacijų direktorius Algirdas Šimonis.
Pagal tarptautinius reikalavimus pašto siuntose griežtai draudžiama siųsti narkotines ir psichotropines medžiagas, nuodus, degiąsias, radioaktyviąsias, toksines, oksiduojančias ir kitas pavojingas medžiagas, ginklus, degtukus ir žiebtuvėlius, gyvūnus.
Monetas, banknotus, čekius ar bet kokius pareikštinius vertybinius popierius, kelionės čekius, apdirbtą ar neapdirbtą platiną, auksą arba sidabrą, brangakmenius, papuošalus ir kitus vertingus daiktus galima siųsti tik įvertintosiomis siuntomis ir tik į tas šalis, į kurias leidžiama tokius daiktus įvežti.
Pastaruoju metu vis dažniau tarp muitinėje sulaikomų pašto siuntų pasitaiko intelektinės nuosavybės teisių pažeidimu įtariamos prekės, o ypač „Adidas“, „Nike“, „Michael Kors“, „Samsung“ prekių ženklų klastotės. Perkantiems internetu užsienio elektroninėse parduotuvėse muitinės pareigūnai pataria nesusivilioti itin maža prekės kaina, nes greičiausiai nusipirksite klastotę.
Muitinės pareigūnai, padedami tarnybinių šunų, pašto siuntose dažnai aptinka siunčiamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Kvaišalų siuntimo atvejų didėja ne vienetais, o kartais: pavyzdžiui, pernai per 9 mėnesius buvo užfiksuotas 61 kvaišalų siuntimo paštu atvejis, o šiemet narkotikų aptikta jau 199 kartus.
Dažniausiai vos kelis gramus sveriančios kvaišalų kontrabandos siuntos atkeliauja iš Nyderlandų, Ispanijos ir Didžiosios Britanijos. „Ikiteisminius tyrimus atliekantys muitinės pareigūnai atkreipia dėmesį, kad narkotikų dažniausiai iš smalsumo siunčiasi jauni žmonės, jų užsisako internetinėse parduotuvėse. Norime paraginti žmones atsispirti pagundai atsisiųsti narkotinių medžiagų, nes Lietuvoje narkotikų pirkimas, net ir internetu iš užsienio parduotuvių, yra kvalifikuojamas kaip sunkus nusikaltimas, už kurį gresia baudžiamoji atsakomybė ir reali laisvės atėmimo bausmė nuo 3 iki 10 metų“, – pažymėjo Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus viršininko pavaduotoja Eglė Cibienė.
Informacijos apie draudžiamus siųsti daiktus ir draudžiamų daiktų sąrašą pagal atskiras užsienio šalis, kitus pašto siuntoms taikomus ribojimus galima rasti tiek Lietuvos pašto, tiek Muitinės departamento internetiniuose tinklalapiuose: www.lietuvospastas.lt, www.lrmuitine.lt.
Tomas Bašarovas,
AB Lietuvos paštas
