Artėjant lapkričio 20 d., kuomet minima Pasaulinė žuvusiems eismo įvykiuose atminti diena, sveikatos specialistai perspėja, jog skaudžių nelaimių kelyje priežastimi gali tapti ir neatsakingas vaistų vartojimas. Net kai kurie nereceptiniai vaistiniai preparatai gali sukelti mieguistumą, išsekimo pojūtį ar sumažinti koncentraciją.
Svarbiausia – žinoti, kaip vaistai veikia
Pasak mažų kainų vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Žydrūnės Muzikevičiūtės, didžiausia vaistus vartojančių vairuotojų klaida – sėsti už vairo neperskaičius informacinio vaistų lapelio ar nepasikonsultavus su vaistininku.
„Pacientai vaistinėje neretai pasidomi, ar jų vartojami vaistai neturės įtakos darbui, kitai aktyviai fizinei ar protinei veiklai. Tačiau vairavimo klausimas pirkėjams toli gražu nėra svarbiausias. Jei nepasikonsultavote su vaistininku, tuomet būtinai perskaitykite informacinį lapelį – jame tikrai bus nurodyta, jei vartojant šį preparatą nerekomenduojama sėsti už vairo“, – sako Ž. Muzikevičiūtė.
Pasak vaistininkės, visi vaistai veikia skirtingai, ir kiekvienas organizmas į juos reaguoja vis kitaip: „Kai kuriais atvejais vaistai gali sukelti tokią būseną, lyg vairuotumėte nemiegoję ar vartoję alkoholį“.
Kita vaistų pusė
Net ir kai kurie nereceptiniai vaistiniai preparatai gali sukelti mieguistumą, nuovargį, išsekimo pojūtį ar net haliucinacijas. Taip pat yra tokių vaistų, kurie mažina koncentraciją ir lėtina judesius, sukelia mirgėjimą akyse. Ypač didelį pavojų vairuojant kelia nervų sistemą veikiančių vaistų grupei priklausantys preparatai.
„Įvairūs psichotropiniai preparatai, sisteminio poveikio anestetikai, naudojami narkozei atlikti, narkotiniai analgetikai, palengvinantys vidutinį ir sunkų skausmą, psicholeptikai, dar kitaip žinomi kaip raminamieji ir migdomieji, slopina centrinės nervų sistemos sužadinimą. Panašiai veikia ir antidepresantai, slopinantys depresijos simptomus, šalinantys nerimą, skirti valgymo sutrikimams gydyti ar lėtiniam bei neuropatiniam skausmui mažinti. Būtent visų šių grupių preparatai – pavojingiausias vairuotojų priešas“, – probleminių preparatų grupes vardina specialistė.
Anot „Camelia“ vaistininkės, dėmesį į vaistų poveikį vairavimui dera atkreipti net ir gydantis peršalimą ar alergiją: „Vaistai, palengvinantys peršalimo simptomus, dažnai gali pradėti migdyti. Preparatai, kurie mažina cukraus kraują kiekyje, gali jį pernelyg sumažinti, o kraujospūdį mažinantys vaistai – sukelti galvos svaigimą. Net ir kai kurie vaistai nuo alergijos turi panašų šalutinį poveikį“.
Nepamirškite įvertinti savijautos
Vartojant vaistus, o ypač naujai paskirtus, specialistė siūlo atkreipti dėmesį į savo organizmą – įvertinti galimybes bei savijautą ir tik įsitikinus, kad gerai jaučiatės, sėsti už vairo.
„Sergančiojo artimieji taip pat turėtų atkreipti į tai dėmesį. Jei pasikeičia žmogaus elgesys, reakcija, jis tampa tarsi nesavas, susilpnėja susikaupimas bei koncentracija – būtinai pasakykite, kad žmogui nederėtų sėsti už vairo“, – teigia mažų kainų vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė.
Jos teigimu, norint išvengti nelaimių svarbiausia konsultuotis su specialistais, ypač jeigu skubate ir neturite laiko skaityti informacinio lapelio.
„Vaistininkas patars, kaip sutaupyti vaistų, o ne sveikatos sąskaita, kaip ir kada vaistus geriausia vartoti, nurodys leistiną dienos dozę, kurią didinti griežtai draudžiama. Taip pat svarbu nedaryti ir kitos klaidos – gerti kito žmogaus vaistų, jei jis skundžiasi panašiomis sveikatos problemomis. Jie gali būti netinkami jūsų organizmui ir sukelti visiškai priešingą bei nenuspėjamą reakciją“, – sako Ž. Muzikevičiūtė.
Vilma Balčiauskaitė
