Šiandien plastikas yra mūsų kasdienybės dalis. Ši medžiaga dominuoja beveik visose gamybos srityse. Plastikas vertinamas dėl žaliavos pigumo bei gerų cheminių savybių (leidžiančių kurti įvairios formos ir apdailos gaminius). Be to, kai kurie plastikai labai gerai izoliuoja šilumą ir garsą. Net ir suvokdami visus plastiko privalumus, turėtume nepamiršti, kad plastikas – ypač ilgai išliekanti dirbtinė medžiaga, galinti sukelti rimtų sveikatos sutrikimų bei skleisti aplinkai kenksmingas medžiagas. Plastiko savybės leidžia jį lengvai perdirbti ir kurti naujus gaminius, todėl atliekų tvarkymas gali ne tik padėti išspręsti plastiko pertekliaus sąvartynuose problemą, bet ir saugoti gamtos išteklius (kurių nuolat mažėja).
Šiandien plastikas ekologams kelia ypač daug problemų, kadangi plastiko atliekos jūras ir vandenynus paverčia sąvartynais. Baisiausia tai, kad milžiniškas plastiko kiekis jūrose ir vandenynuose netrukus gali sutrikdyti ar net visiškai pakeisti dabartinę ekosistemą. Įvairūs jūros gyviai turi prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų, tačiau, deja, daugeliui tas nepavyksta. Tie, kurių negąsdina masiškai mirštantys jūros gyvūnai ir paukščiai, turėtų suprasti, kad atliekų tvarkymas gali būti naudingas ir jų pačių sveikatai. Irdamas plastikas (arba deginamas, nesilaikant saugos reikalavimų) į aplinką išskiria daugybę nuodingų medžiagų, kurios gali sukelti įvairias ligas, infekcijas ar net tapti mirties priežastimi.
Milžiniškai plastiko taršai daug įtakos turi kasdienė žmonių veikla. Atliekų tvarkymas turi būti kiekvieno save gerbiančio žmogaus aplinkosaugos pamatas, vis dėlto žmonės yra linkę išmesti šiukšles kur papuola, o negalvoti apie išmestų plastikų perdirbimo galimybes. Į jūras ir vandenynus didžiausia dalis plastiko patenka iš plaukiojančių laivų, kurie išmeta visokiausius nereikalingus gaminius. Įvairių plastiko gaminių į jūras patenka ir nuo kranto, kuriuose maišelius, pakuotes ar kitokius plastiko gaminius palieka poilsiautojai.
Teigiama, kad vienas europietis per metus sunaudoja maždaug 100 kilogramų plastiko. Pranašaujama, kad šis kiekis laikui bėgant tik didės, todėl plastikas turėtų būti viena svarbiausių rūšiuotinų atliekų. Plastiko atliekų kaupimas sąvartynuose ar jo deginimas nėra tinkamas atliekų tvarkymo būdas (degdamas plastikas išskiria ore, dirvožemyje ir vandenyje plintančias kenksmingas medžiagas). Atliekų tvarkymas turėtų rūpėti ne tik tiems, kurie rūpinasi savo sveikata, bet ir tiems, kurie siekia taupyti – pvz., vieno plastikinio butelio perdirbimas sutaupo pakankamai energijos 60 vatų elektros lemputei šviesti 6 valandas.
Jei nusprendėte rūpintis aplinka ir savo sveikata, turėtumėte žinoti, kurios plastiko atliekos yra tinkamos perdirbti. Į sąvartynus neišmeskite plastikinių butelių, plastikinių indelių, dėžučių, vienkartinių indų, plastikinių maišelių ar plastikinių pakuočių. Yra ir perdirbimui netinkamų plastiko atliekų – tai tara nuo dažų, antifrizo, tepalų, valymo priemonių ar kitų cheminių medžiagų bei riebalais, aliejumi užterštos pakuotės nuo aliejaus, margarino, žuvies (pastarąsias galima perdirbti jas gerai išplovus). Be to, perdirbti neleidžiama ir žaislų iš plastiko su elektroniniais įtaisais, plastikinių medicinos priemonių, nuotraukų juostelės, skutimosi peiliukų, dantų šepetėlių ir kitų higienos reikmenų bei automobilinių ir buities prietaisų plastikinių dalių.
Nerūšiuojamos ar netinkamai tvarkomos plastiko atliekos gali ne tik Lietuvą, bet ir visą Europą paversti vienu dideliu sąvartynu, todėl kiekvienas sąmoningas žmogus, gerbiantis save ir aplinką, kurioje gyvena, turėtų įvertinti naudą, kurią gali suteikti atliekų tvarkymas. Rūpindamiesi ne tik tuo, ką perkame, bet ir tuo, ką išmetame, padėsime ne tik sau, bet ir mus supančiai augmenijai bei gyvūnijai gyventi sveikame ir švariame pasaulyje.