Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) išplatino pranešimą, kuriame išreiškiamas susirūpinimas dėl grėsmingai pradėjusios didėti biokuro kainos. Pranešime sakoma, kad biokuro kainų augimo tempai kelia nerimą visiems Lietuvos šilumos tiekėjams. LŠTA prognozuoja, jog 2018/2019 m. šildymo sezono metu, nepasikeitus situacijai, šilumos kainos gyventojams išaugs.
Energijos išteklių biržos BALTPOOL duomenimis, populiariausios SM2 rūšies skiedrų kaina šių metų liepos mėnesį pasiekė net 195 eurus už toną naftos ekvivalento (tne), o tai yra neregėtas dydis vasaros metu. Iki šiol vasarą šio biokuro kaina svyruodavo apie 120 Eur/tne.
Pavyzdžiui, AB „Kauno energija“ pernai liepą populiariausios SM2 rūšies skiedras biržoje BALTPOOL pirko po 123 – 133 Eur/tne, šiemet liepą šios rūšies skiedros kainuoja jau nuo 155 iki 195 Eur/tne. Padidėjimas – apie 38 proc. Kokios tokio ženklaus kainos padidėjimo priežastys, biokuro tiekėjai neatskleidžia.
Tokia pati tendencija stebima ir uostamiestyje. Net ir miškinguose Lietuvos regionuose, tokiuose, kaip Utenos, šilumos tiekėjai priversti pirkti biokurą tokia aukšta kaina.
Visi biokuro kainų pokyčiai bei prekybos biokuru rezultatai oficialiai skelbiami biržos BALTPOOL interneto svetainėje: https://e.baltpool.eu/biomass/.
Panaši šių skiedrų kaina buvo tik šių metų žiemą, kai buvo viršijusi 200 Eur/tne ribą. Sausį ji buvo pasiekusi net 250 Eur/tne. Visi puikiai pamena, kad dėl to ir šilumos kaina tuo metu buvo šoktelėjusi.
Lyg būtų maža didėjančios biokuro kainos, šių metų vasarą sumažėjo šio kuro pasiūla. Biokuro tiekėjai pastaruoju metu biržoje BALTPOOL nepasiūlo viso šilumos tiekimo įmonėms reikiamos biokuro kiekio. Pvz., AB „Kauno energija“ priklausančiai „Šilko“ katilinei 29 metų savaitę biokuro nepasiūlė nei vienas biokuro tiekėjas. Tuo tarpu, ši katilinė yra laimėjusi šilumos gamybos kvotą liepos mėnesiui BALTPOOL aukcione ir privalo gaminti šilumą. Dėl to įmonė priversta naudoti biokuro rezervą ir jo likučius iš kitų bendrovės katilinių. Dėl to patiriamos ir papildomos transportavimo sąnaudos.
Biokuras Lietuvoje pastaruosius keletą metų buvo tas veiksnys, kuris leido šilumos tiekėjams beveik perpus sumažinti galutines šilumos kainas vartotojams bei sumažinti iškastinio kuro (dujų, mazuto) naudojimą. Tačiau biokuro kainai didėjant, situacija vėl gali keistis.
LŠTA savo pranešime pažymi, kad centralizuotas aprūpinimas šiluma lemia ne tik daugumos gyventojų komunalines išlaidas, bet ir biudžetinių įstaigų išlaikymo kaštus, socialinės paramos apimtis ir pan. Įvertinant, kad Lietuvos centralizuotas šilumos tiekimo (CŠT) sektorius šilumos gamybai naudoja beveik 70 % biologinio kuro, o, pradėjus veikti naujai Vilniaus kogeneracinei elektrinei, kitoms dabar statomoms katilinėms bei įvertinus ambicingus Nacionalinės energetikos strategijos tikslus, šis poreikis dar išaugs, biokuro įsigijimo sąlygos tampa labai aktualiu faktoriumi, lemiančiu galutines šilumos kainas vartotojams.
