fbpx
Šios dienos vardadieniai:
Dienos patarlė

Tegul sugrįžta tradicinio rūtų darželio gėlės

 ,,…Rūmė po alkieriaus ir trobos langais pagal vieną ir antrą sieną buvo į ketvirtainį užtverta žemesniais dailiais žiogriais, ant kurių, beje, nasturcijos ar kitos palaipinės žolės žydėdamos smaigstės. Vidury tos rūmės it po pat langais trobos ar alkieriaus buvo ketvirtainiška lova, žemių išpurentų per uolektį storai pripilta ir velėnomis žaliomis arba rentiniu per vieną ar du rąstu apriesta, idant tenai žemės nesiskleistų. Tenai augo sudiegtos taip garbingos mergaičių rūtos ir lelijos, nuo neatmenamų amžių iki šių dienų taip didžiai garbinamos, nesgi, noris nuilsusi, grėbėja, audėja, verpėja ar ravėja ėjo tenai džiaugtis savo godos žolele, it kaip būt nenuvargusi esanti, tuojau linksma, dainuodama savo rūtas laistė ir ravėjo noris mėnesienoj. Nes gi ten jos turtai, gražybė ir goda augo, beje, rūtų vainikėlis klestėjo, kurio kitą kartą kalnėnė ir žemaitė nebūt keitusi ne vien į aukso rūmus, bet ir į turtus viso pasaulio, kaipogi jos tėvų nameliai ir rūtų darželis buvo jai pervis brangesni. http://www.plunge.lt/m/m_site/images/magnify.cur); “>
Ai, kur dingot, tos Lietuvos gadynės, kad lietuvė, kalnėnė ar žemaitė, velijos mirti, nekaip už gudo arba lenko, arba vokiečio tekėti! Jei alkieriaus nebuvo, tad po galutiniais ar šalutiniais trobos langais buvo tas daželis užtvertas, be kurio žemaitė ar kalnėnė tarės ne mergaitė esanti,“ – apie gėlių darželį – neatskiriamą lietuvio sodybos dalį – rašė Simonas Daukantas.
      Ir šiandien kiekvienoje lietuvio sodyboje žydi, veši įvairiaspalviai gėlynai. Amžiams bėgant, tradicija puošti savo gyvenamąją aplinką Lietuvoje neišnyko ir lietuvių toliau mielai puoselėjama. Tačiau pasikeitęs žmonių gyvenimo būdas ir gyvenamosios aplinkos planavimas labai pakeitė lietuvių požiūrį į tradicinį gėlių darželį – nunyko seniau su rūtų darželiu ir tradiciniais jo augalais susijusios gimtuvių, vestuvių, laidojimo apeigos, gėlių darželis nebeteko tada gyvybiškai svarbių socialinių funkcijų, pasikeitė ir jame augintos gėlės. Dabar, pamėgę ryškiaspalvius dekoratyvius augalus, nebemokame įvertinti subtilesnių, mažiau rėksmingų augalų, kurie anksčiau buvo mielai auginami ir pasižymėjo kitomis išskirtinėmis ypatybėmis: skaniu aromatu, skleidžiama ramybe ir darna, maistinėmis ir vaistinėmis savybėmis. Dažnai gyvendami skubėjime ir siekdami praktinių tikslų, tvarkydami aplinką, pasirenkame trafaretinius sprendimus, kuriuose sunku pastebėti ką nors įdomaus, savito ir, pagaliau, lietuviško. O juk prisiminusi močiučių puoselėtus gėlių darželius kiekviena šeimininkė galėtų atgaivinti savo prigimtinį skonį, pasisemti idėjų ir sveikos nuovokos, nes kiekvienas nuo seno augintas augalas yra savitai gražus, reikalingas ir vertas susidomėjimo, o šių augalų deriniai –  tokie natūralūs, nedirbtini, vientisi.
     Gėlių darželiai  lietuvių sodybose nuo seniausių laikų laikyti svarbiu gyvenamosios aplinkos elementu, merginų ir moterų pasididžiavimu bei rūpesčiu, jaunimo susitikimų vieta. Taigi, gėlių darželis buvo puoselėjamas ne vien dėl estetinio pasitenkinimo. Tvarka darželyje rūpinosi ir kiekvienos sodybos šeimininkas, nes žmogaus buvo apskaičiuota, apgalvota ir nusiteikta, kad visa aplinka jam tarnautų nuo pat gimimo. Augimas, žalumas ir žydėjimas yra klestėjimo ir laimės sinonimai, savotiška gyvybingumo, galios reprezentacija, tad galima teigti, kad darželis buvo aukštinamas kaip gyvybines galias telkianti, sauganti vieta.
     Tradicinis rūtų darželis buvo kiekvienos jaunos merginos erdvė, jos saviraiškos, savirealizacijos vieta. Su gėlėmis mergelė kalbėjosi, gėlės atliepė jos nuotaikas, lūkesčius, darželyje buvo patiriamos pirmosios gyvenimo įžvalgos, nuojautos. Pagal tai, kaip mergelė tvarkėsi, kokios gėlės susodintos ir kaip darželis prižiūrimas, buvo sprendžiama apie darželio šeimininkę, tad nenuostabu, kad gėlių darželis tiesiogiai ir netiesiogiai galėjo nulemti merginos ateitį.
      Darželis merginai buvo svarbus nuo pat gimimo. Tik gimus mergaitei, į darželį išpildavo vaisiaus vandenį, užkasdavo placentą ir gimdymo patalus, kad mergaitė turėtų pasisekimą tarp jaunimo, sėkmingai ištekėtų, turėtų dalią. Ypatingą vaidmenį darželis vaidino ir vestuvių apeigose. Pagal tradiciją į sodybą atjoję piršliai savo žirgus pririšdavo prie darželio tvoros. Tai buvo nebylus tokių svečių apsilankymo ženklas. Darželyje mergelė buvo kalbinama, tai ta vieta, kur jai tinka, dera būti, susitikti, bendrauti, o berneliui – pirštis. Vestuvių dienos išvakarėse ar ryte nuotaka eidavo į darželį atsisveikinti su rūta, gražiais žodžiais su ja kalbėdama, jos gailėdama…
     Senu lietuvių bendruomeniniu papročiu pavasarį pats metas visiems kartu džiaugtis prabundančia gamta ir jos žiedais, puošti ir gražinti savo sodybas, pasidalyti turima patirtimi bei gėlėmis ir jų sėklelėmis su kaimynais, bičiuliais. Balandžio 15 d. 14 val. Plungės kultūros centro folkloro ansamblis ,,Gondinga“ maloniai kviečia visus besidominčius pasižiūrėti meninės edukacinės programos ,,Kaipgi gražus gražus rūtelių darželis“, kurioje susipažinsime su lietuviško tradicinio gėlių darželio raida ir augalais, prisiminsime jo paskirtį bei primirštus vestuvinius papročius. Įėjimas nemokamas.

Dalia Stasikėlienė, Plungės kultūros centro folkloro ansamblio ,,Gondinga“ vadovė

Plungės.info

(Visited 110 times, 1 visits today)
123456