Valstybinė ligonių kasa (VLK) ragina žmones elgtis racionaliai ir pasinaudoti galimybėmis sutaupyti, įsigyjant Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamų kompensuojamųjų vaistų.
Žmonėms, norintiems vaistinėje sutaupyti ir už vaistus nepermokėti, reikėtų žinoti kelias taisykles. Pirmoji – vaistininkas privalo monitoriuje parodyti visus turimus tos pačios veikliosios medžiagos skirtingų gamintojų kompensuojamuosius vaistus. Antroji – vaistininkas turėtų pirmiausia pasiūlyti įsigyti tą kompensuojamąjį vaistą, kuriam taikoma mažiausia priemoka. Trečioji – jei pigiausio reikiamo vaisto vaistinė tądien neturi, vaistininkas jį privalo užsakyti ir pristatyti mieste per 2, o kaime – per 4 dienas.
Taigi, siekiantiems nepermokėti už vaistus pacientams, derėtų pasirinkti vaistą iš vaistinės monitoriuje rodomo sąrašo, drąsiai klausti vaistininko, kuris kompensuojamasis vaistas yra su mažiausia priemoka, o jei pastarojo tuo metu vaistinėje nėra – užsakyti, kad šis būtų pristatytas artimiausiomis dienomis.
VLK užsakymu UAB „Baltijos tyrimai” 2015 m. rugsėjį atlikto reprezentatyvaus visuomenės nuomonės tyrimo apie vaistų įsigijimą duomenimis, trečdaliui įsigijusiųjų kompensuojamųjų vaistų vaistininkas visada parodo vaistų sąrašą, 43 proc. parodo kartais, o 24 proc. – niekada nerodo viso sąrašo. Taip pat 26 proc. tyrimo dalyvių, įsigijusių kompensuojamųjų vaistų, atsakė, kad vaistininkai visada pasiūlo vaistų su mažiausia priemoka, dar 57 proc. teigė, kad taip atsitinka kartais, o 16 proc. tyrimo dalyvių teigia, kad tokio pasiūlymo nėra sulaukę.
„Vaistus reikia vartoti racionaliai, pasitarus su gydytoju ir vaistininku, o išmintinga rinktis tuos, kurių priemoka yra mažesnė bei taip taupyti savo pinigus”, – pataria I. Medžiaušaitė. (VLK nuotr.)
VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjo pavaduotojos Irmos Medžiaušaitės teigimu, pacientams svarbu žinoti, kad gydo ne vaisto pakuotė, o veiklioji medžiaga, todėl svarbu rinktis vaistus su mažesnėmis priemokomis. „Deja, neretai žmonės renkasi vaistus su didesne priemoka, pagal gamintojo pavadinimą, nors žino, kad gydo ne pakuotė, tablečių spalva, o vaisto veiklioji medžiaga. Būna ir tokių atvejų, kai išrašydamas receptą gydytojas ant popieriaus lapelio parašo konkretų vaisto pavadinimą, kurį pacientas turi įsigyti, o šis nebūtinai yra su mažiausia priemoka. Žmonėms svarbu žinoti, kad jie turi galimybę pasirinkti”, – sako I. Medžiaušaitė.
Anot jos, vaistus reikia vartoti racionaliai, pasitarus su gydytoju ir vaistininku, o išmintinga rinktis tuos, kurių priemoka yra mažesnė bei taip taupyti savo pinigus. Pavyzdžiui, jei įsigydami kardiologinius kompensuojamuosius vaistus žmonės rinktųsi tokius pačius tik pigesnius vaistus, jie galėtų sutaupyti – išleistų vidutiniškai 6 kartus mažiau, t. y. visi kartu sutaupytų 27 mln. eurų visos Lietuvos mastu.
„VLK atlikti skaičiavimai, analizuojant 2014 m. mūsų šalies gyventojų vaistų vartojimo ypatumus, parodė, kad iš viso per 2014 metus pacientai sumokėjo 52 mln. eurų priemokų. Tai reiškia, kad jie sumokėjo penktadalį visų kompensuojamųjų vaistų pardavimo kainos. Taip nebūtų, jei žmonės neskubėtų rinktis vaistų su didžiausiomis priemokomis”, – neabejojo I. Medžiaušaitė.
Virga Mačėnaitė
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė
