29.3 C
Plungė
Antradienis, 22 birželio, 2021

Kiek iš tikrųjų pasikeitė kainos ir darbo užmokestis?

Ar jau skaitėte?

Pastaruoju metu valdžios atstovai, ekonomistai, prekybininkai ir vartotojai labai skirtingai vertina kainų pokyčius. Oficiali statistika skelbia, kad per dvejus su puse metų vartojimo prekių ir paslaugų kainos vidutiniškai padidėjo 6,7 proc., maisto ir nealkoholinių gėrimų – 4,1 proc. Anot Šiaulių universiteto Ekonomikos katedros docentės dr. Janinos Šeputienės, vidutinis darbo užmokestis per tą laikotarpį padidėjo 24,7 proc., todėl ekonomistai čia nemato nieko keisto, esą natūralu, kad kainos kyla, jei didėja vartotojų pajamos, o kartu ir produktų paklausa.

Vis dėlto tokie skaičiai dažnam kelia pyktį, mat oficiali statistika neatitinka gyventojų įsitikinimų: kainos, anot jų, paaugo daugiau, o štai padidėjusiu darbo užmokesčiu džiaugiasi retas. Pasak doc. dr. J. Šeputienės, taip yra dėl to, kad Statistikos departamento skelbiami skaičiai rodo bendrą visos šalies kainų pokytį nepaisant to, kad skirtinguose miestuose to paties produkto kaina kito nevienodai. Būtent dėl to kainų pokyčio vidurkiai neatspindi realios situacijos.

„Įsivaizduokite, kad šalyje gyvena tik senukai ir vaikai, t. y., 70 ir 10 metų amžiaus gyventojai. Jei jų yra po lygiai, tuomet vidutinis šalies gyventojų amžius 40 metų. Bet realiai tokio amžiaus gyventojų šalyje net nėra! Panašiai yra ir su kainomis. Vieni produktai brango, kiti pigo, to paties produkto kaina viename mieste didėjo, kitame – mažėjo. Taip pat ne visų produktų mes vartojame vienodai. Kuo produktui išleidžiame daugiau pajamų, tuo jo įtaka kainų vidurkiui yra didesnė“, – paaiškino docentė.

Maisto kainos vidutiniškai pakilo 4 procentais

Doc. dr. J. Šeputienės teigimu, apskaičiavus 102 vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius, tik 7 iš jų kaina kilo 5 – 8 proc. ir daugiau ar mažiau atitiko nurodytą 6,7 proc. vidurkį. 50 prekių ir paslaugų kainos brango daugiau nei 8 proc., 23 – didėjo mažiau nei 5 proc., 22 – mažėjo.

„Kainų pasikeitimo vidurkis apima daugelį prekių ir paslaugų, bet gal jūs labai mažai savo pajamų skiriate tam produktui, kuris atpigo, ir labai daug vartojate būtent to produkto, kuris ženkliai pabrango. Tokiu atveju jums visiškai neaktualus tas vidutinis statistinis kainų pokytis, jūs susiduriate su gerokai didesniu kainų augimu“, – sakė doc. dr. J. Šeputienė.

Tam tikrų produktų kainos kilo daugiau nei 20 ar net 50 procentų. Pavyzdžiui, tepusis riebalų mišinys Lietuvoje vidutiniškai pabrango 52,4 proc., morkos 44,7 proc., pusė litro alaus kavinėje – 33,1 proc. Net ir to paties produkto ar paslaugos kaina Lietuvos miestuose keitėsi labai skirtingai. Pavyzdžiui, Lietuvoje grietinė vidutiniškai pabrango apie 30 proc., bet Kaune – 44 proc., o Vilniuje tik 19 procentų. Lietuvoje automobilio statymo miesto centre 1 val. kaina vidutiniškai išaugo 57,6 proc. Išgirdę tokį skaičių vilniečiai gali piktintis, kad jis neatitinka realybės, mat jiems kaina išaugo daugiau nei dvigubai. O štai Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gyventojams, priešingai – automobilio statymo kaina iš vis nesikeitė.

„Jeigu koks produktas pabrango, mes tai ilgai prisimename ir iki šiol galima išgirsti padejavimų – argi sviestas kada kainavo 6 litus? Matydami kai kurių prekių kainų kilimą 50 proc. ar net daugiau, vartotojai linkę apibendrinti – viskas pabrango! Kad kažkas atpigo, mes jeigu ir pastebime, tai labai greitai tai pamirštame“, – kalbėjo Šiaulių universiteto docentė.

Vis tik statistika fiksuoja labai ženklų kai kurių produktų pigimą: pomidorų kaina sumažėjo beveik 61 proc., vynuogių ir bananų – daugiau nei 40 proc. Tačiau vaisiams ir daržovėms, anot docentės, mes skiriame mažiau nei 3 proc. savo vartojimo išlaidų, todėl šių produktų kainų pokyčiai nedaro labai didelės įtakos mūsų biudžetui. Padidėjusias maisto produktų kainas mes pastebime apsilankę prekybos centre kelis kartus per savaitę, o kad sumažėjo karšto vandens ar šilumos energijos kaina matome tik vieną kartą per mėnesį, mokėdami mokesčius. Kadangi už pastarąjį mokama suma kiekvieną mėnesį yra skirtinga, atsižvelgiant į metų laiką, sudėtingiau identifikuoti realų kainos pasikeitimą ir vartotojų sąmonėje šis teigiamas pokytis neužsifiksuoja.

Statistika rodo, kad maistui ir nealkoholiniams gėrimams mes skiriame vidutiniškai apie 22 proc. savo vartojimo išlaidų. Stambiausių išlaidų maistui grupių: pieno, sūrio ir kiaušinių; mėsos; duonos ir grūdų produktų; vaisių bei daržovių kainų pokyčiai daro didžiausią įtaką vidutiniam maisto kainų pokyčiui. Skaičiuojama, kad paskutiniuosius dvejus su puse metų daržovės atpigo beveik 19 proc., vaisiai – apie 2 procentus. Labiausiai brango – apie 12 proc. – pienas, sūris ir kiaušiniai. Mėsa brango apie 4 proc., duona ir grūdų produktai apie 3 procentus.

„Vėlgi nepamirškime, kad tai yra vidutiniai pokyčiai. Nors produktų kaina kategorijoje „mėsa“ padidėjo, tačiau kiaulienos nugarinė, viščiukas broileris atpigo 0,4 proc., kiaulienos kumpio kaina mažėjo 1,5 proc., maltos kiaulienos 3,4 proc., o kalakutų krūtinėlių filė atpigo 8,9 proc. Su nurodyta statistika, kad atpigo kalakutų krūtinėlės filė, nesutiktų panevėžiečiai, nes jiems kaina padidėjo 4,1 proc., o kiaulienos nugarinės kaina Klaipėdos gyventojams išaugo apie 5 procentus“, – pasakojo doc. dr. J. Šeputienė.

Darbo užmokesčio skirtumai daug didesni

Statistiniai duomenys rodo, kad vidutinis darbo užmokestis nuo 2016 metų sausio išaugo beveik 25 proc., maisto kainos padidėjo 4 proc. Jeigu pajamos auga daugiau nei kainos, vartotojų padėtis gerėja, didėja perkamoji galia.

Anot doc. dr. J. Šeputienės, vertinant vidutinius skaičius Lietuvoje, vartotojų situacija pagerėjo, nes 2016 metais maistui ir nealkoholiniams gėrimams mes skirdavome 23 proc. savo vartojimo išlaidų, o 2018 metais ši dalis sumažėjo 1 procentiniu punktu iki 22 procento. Tai, docentės teigimu, nereiškia, kad maistui išleidžiame mažiau, tiesiog išlaidos kitoms prekėms ir paslaugoms įsigyti didėjo labiau, nei išlaidos maisto produktams. Mažėjanti maistui skiriama vartojimo išlaidų dalis yra geras ženklas – jeigu daug išleidžiame maistui, vadinasi, mažai belieka kitoms prekėms.

„Bet čia galime kelti klausimą, ar mano atlyginimas didėjo 25 procentais? Juk vieniems jis didėjo daugiau, kitiems – mažiau. Pavyzdžiui, Visagino, Pagėgių, Lazdijų rajono savivaldybėse darbo užmokestis vidutiniškai didėjo tik 12 proc., o Trakų, Rietavo, Neringos, Širvintų savivaldybėse – 30-34 procentais. Nors tie patys produktai skirtinguose Lietuvos miestuose kainuoja nevienodai, maisto kainos nesiskiria taip ženkliai, kaip darbo užmokestis. 2018 metų antrą ketvirtį mažiausias vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius, 633,60 Eur, buvo Kalvarijos savivaldybėje, didžiausias – 1 066,50 Eur – Vilniaus miesto savivaldybėje. Akivaizdu, kad šių savivaldybių gyventojų perkamoji galia, todėl ir reakcija į kainų pokyčius, labai skiriasi“, – aiškino Šiaulių universiteto mokslininkė.

Vidutinis darbo užmokestis įvairiuose ūkio sektoriuose augo taip pat labai nevienodais tempais. Pavyzdžiui, vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos sektoriuje jis netgi sumažėjo 8,5 proc., o chemikalų ir chemijos produktų gamybos sektoriuje augimas nesiekė 5 proc. Nors šiuose sektoriuose darbo užmokesčio augimo tendencijos blogiausios, pats darbo užmokestis yra vienas didžiausių.

Mažiausiai uždirba drabužių siuvimo, odos ir odos dirbinių gamybos, pašto ir pasiuntinių/kurjerių veiklos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorių darbuotojai. Jų vidutinis atlyginimas prieš mokesčius nesiekia 700 Eur., todėl natūralu, kad šių sektorių darbuotojai gali labai jautriai reaguoti į kainų kilimą. Kainų kilimas mažiau aktualus dujų gamybos sektoriaus darbuotojams, kurie vidutiniškai uždirba 2 264 Eur ar dirbantiems finansų ir draudimo sektoriuje, kur atlyginimas prieš mokesčius viršija 1 700 eurų.

Dovilė Cicėnaitė-Kaveckienė
Vyresnioji specialistė ryšiams su žiniasklaida
Šiaulių Universitetas

Su stereotipais kovojanti regbininkė sūnus moko pagarbos

„Regbis man primena gyvenimą: kad ir kiek tave griautų, privalai atsistoti“, – sako Lietuvos moterų rinktinės žaidėja ir vaikų regbio trenerė Austėja Minkevičiūtė. Jaunos moters lūpomis kalba patirtis, būtent regbis jai padėjo atsitiesti po...

Teismas nepatikėjo taksi vairuotojo versija dėl keleivės sužalojimo

Klaipėdos apygardos teismas atmetė nuteistojo apeliacinį skundą ir konstatavo, jog taksi vairuotojas pirmosios instancijos teisme nuteistas pagrįstai – jam paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, jis įpareigotas per visą bausmės laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios...

Penki mitai, trukdantys jaunimui pradėti laiku taupyti pensijai

Kasmet Lietuvoje į aktyvią darbo rinką įsilieja tūkstančiai jaunų žmonių, kurie pradeda gauti pirmąsias savo reguliarias pajamas ir dažniausiai jas skiria einamosioms išlaidoms padengti. Tai, kad ilgalaikiai finansiniai tikslai paprastai atsiduria antrame, o gal...

Žlugo vaisių prekeivio schema – 16 kratų ir apie 400 tūkst. eurų neapskaitytų pajamų

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai, vadovaujant Šiaulių apygardos prokuratūrai, ikiteisminiame tyrime dėl vaisiais ir kitokiais produktais prekiaujančios bendrovės galimo apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie gautas pajamas pateikimo...

5 maisto produktai, gerinantys kraujotaką (+ receptai)

Birželio 14-ąją minima Pasaulinė kraujo donorų diena kiekvienais metais primena ne tik apie kilnią misiją, bet ir priverčia pagalvoti apie savo pačių sveikatą. Visi rečiau ar dažniau atliekame įvairius kraujo tyrimus ir sužinoję, kad...

Urologas paneigė prostatitą gaubiančius mitus: liga nekenkia vaisingumui ir erekcijai

Sergamumas lytinių organų ligomis vyrų tarpe Lietuvoje – itin aukštas. Įvairių klinikinių tyrimų duomenimis, prostatitas kažkuriuo gyvenimo periodu vargina 35-50 proc. vyrų ir dažniausiai pasireiškia sulaukus vidutinio amžiaus. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Urologijos centro gydytojas...

5 savybės, dėl kurių pistacijos pelnytai vadinamos idealiu užkandžiu

Pistacijos – vieni seniausių riešutų pasaulyje, tūkstančius metų auginami Viduriniuose Rytuose. Šis užkandis dėmesio nusipelnė ne tik dėl egzotiško skonio, bet ir dėl daugybės naudingų savybių sveikatai. Štai dėl kokių priežasčių mitybos specialistai pistacijas...

Ką daryti šiuo metu grįžus ar atvykus iš užsienio dėl saviizoliacijos?

Švelninant karantino sąlygas, sparčiai daugėja užklausų, ką daryti grįžus ar atvykus iš užsienio. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad visi asmenys, grįžę ar atvykę iš bet kurios užsienio valstybės į Lietuvą,...

Kiemuose siaučia vagys: taikosi ir į kepsnines, lauko baldus

Atšilus orams dažnas ima aktyviau darbuotis lauke ir praleidžia daugiau laiko gryname ore. Savo ruožtu vagys šiltąjį sezoną turi daugiau progų atvirai apžiūrėti ir įvertinti gyventojų turtą, naujus pirkinius. Pastaruoju metu vis dažniau nusikaltėlių...

14 Lietuvos organizacijų ragina riboti palmių aliejaus naudojimą

Lietuvos aplinkosaugos, pramonės, žemės ūkio organizacijos išplatino bendrą deklaraciją, kuria išreiškia palaikymą Seime svarstomam įstatymui apriboti palmių aliejaus naudojimą biodegaluose. Deklaracijai palaikymą išreiškė 14 Lietuvos organizacijų, kurios kartu vienija daugiau nei 1000 narių – nevyriausybinius...

Geros emocijos sugrįžta: spektakliai vasarą vyks DOMINO teatre be stogo

Po daugiau nei tris mėnesius trukusio draudimo organizuoti renginius DOMINO teatras šiandien džiaugiasi – jau nuo liepos mėnesio pradės rodyti spektaklius. Tiesa, išliekant renginių apribojimams uždarose erdvėse populiariausias komedijas kokybiško laisvalaikio teatras kvies pamatyti...

Prikelkite savo seną telefoną antram gyvenimui

Įsigijus naują telefoną visuomet kyla klausimas ką daryti su senuoju – parduoti, atiduoti ar pasilikti. Technologijų ekspertai siūlo neskubėti išmesti seno, bet dar veikiančio telefono ir jį panaudoti šiek tiek pakeitus jo paskirtį. Jūsų dėmesiui...

4 sėklos, kuriomis būtina praturtinti kasdienį racioną

Karantino mėnesiai primena apie save ne tik pakitusiomis kūno linijomis ir sunkumo jausmu, bet ir energijos stoka. Siekiantiems gerai jaustis, dietistė Vaida Kurpienė pataria atkreipti dėmesį į mineralinių medžiagų gausias sėklas ir kasdienį racioną...

Dronai Lietuvos policijoje: atidesnis žvilgsnis į įvykių vietas

Lietuvos policijos mokykla prisideda prie inovacijų policijoje diegimo. Kartu su Lietuvos teismo ekspertizių centro atstovais Kęstučiu Graželiu ir Henriku Vaitiekūnu, kurie yra ir mokymų instruktoriai, mokykloje vykstančiuose mokymuose pareigūnai mokomi pilotuoti bepiločius orlaivius, naudoti...

„Sodra“ atnaujina pensijas – daliai gavėjų jos didės

Kone kas aštuntas senatvės pensijos amžiaus sulaukęs gyventojas vis dar dirba ir daugelis jų jau šį ar kitą mėnesį sulauks atnaujintų – didesnių pensijų. Taip pat atnaujinamos ir dirbusiųjų neįgaliųjų netekto darbingumo (neįgalumo) pensijos. Iš...

Vasaros košmaras – geliantys vabzdžiai: vaistininkas pataria, kas padėtų apsisaugoti

Artėjant karantino pabaigai, laisvalaikį gryname ore ir nuotaiką gali sugadinti ne tik prastas oras, bet ir aplinkui zyziantys vabzdžiai: uodai, mašalai, vapsvos, akliai ir daugybė kitų. Vieni iš jų kėsinasi įgelti, nes yra alkani,...

Laura Mazalienė: „Karantinas išmokė ne tik būti, bet ir dirbti su vaikais“

Verslininkė, žurnalistė Laura Mazalienė su vyru Šarūnu karantino metu išgyveno tikrą emocijų karuselę: pečius užgriuvo nežinia dėl restorano „Vaflių namai“ ateities, ant plauko pakibo organizuojamos vestuvės, o namuose dėmesio laukė trys mažamečiai vaikai. Nors...

Įtampa pečių juostoje – vienas dažniausių nusiskundimų (video pamoka)

Masažai, SPA, įvairios kūno puoselėjimo procedūros vis labiau populiarėja,“ – teigia masažuotojas, kineziterapeutas ir Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro profesijos mokytojas MARIUS JURGELAITIS. Daugiau kaip 10 metų praktine masažo veikla užsiimantis specialistas džiaugiasi, jog...

Vakar dienos audros ir liūties padarinių nuostoliai sieks 100 tūkstančių eurų

Didžiausia draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ registruoja klientų patirtas žalas dėl vakar dienos audringų ir lietingų orų didžiojoje Lietuvos dalyje. „Lietuvos draudimas“ prognozuoja, kad šios audros žaloms atlyginti prireiks 100 tūkstančių eurų draudimo išmokų, o...

Kai atrodys išmanieji miestai kai virš galvų skraidys dronai, o eismo spūstys bus retenybė

Kalbėdami apie 5G ryšį dažnai įsivaizduojame bokštus, antenas ir žaibiškai greitą internetą, leidžiantį sklandžiai atlikti vaizdo skambučius, be sutrikimų dirbti per atstumą ar per kelias sekundes atsisiųsti filmą. Tačiau retai susimąstome, kad penktos kartos...

Gyventojai grįžta į senas vėžes: pradeda sau leisti daugiau

Prasidėjusi vasara ir sumažėjusi baimė dėl keletą mėnesių šalį temdžiusios COVID-19 bangos paskatino gyventojus tęsti dar iki paskelbiant karantiną užsibrėžtus planus. Daugelis mano, kad šiuo metu yra puikus laikas pradėti verslą, įsigyti automobilį ar...

Imunitetas – kodėl turime juo rūpintis?

„Organizmą nuo įvairių infekcijų, tarp jų ir visiškai naujos COVID-19, apsaugo ne tik asmens apsaugos priemonės ir veiklos ribojimai, bet ir mūsų imunitetas. Ar mes susirgsime ir jeigu taip, tai kaip stipriai sirgsime, priklauso...
spot_img