Per artimiausius rinkimus merą rinks rajono gyventojai?

0
8

Dabartinė Vyriausybė 2008 m. savo veiklos programoje įtvirtino nuostatą įteisinti tiesioginius merų rinkimus. Tačiau pastaruosius dvejus metus šis klausimas sprendžiamas labai lėtai. Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis įsitikinęs, kad toks delsimas jau žalingas valstybei, nes tiesioginiai merų rinkimai būtini. Ypač apskričių administracijų reformos akivaizdoje, kuomet norima sustiprinti savivaldybes. „Savivalda nebus stipri, jeigu žmonės netikės jos galimybėmis ir galiomis“,- teigia R. Palaitis.
Vidaus reikalų ministro teigimu, apie realų savivaldos sustiprinimą kalbėti bus verta tik tuomet, kai žmonės maksimaliai pasitikės miesto vadovu – meru. Tiesioginiai metų rinkimai būtų galimi jau per artimiausius savivaldos rinkimus 2011 m.. Tačiau tam reikia politikų ryžto. Seimas sugebėjo žengti pirmąjį žingsnį – priėmė Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo projektą, numatantį, kad savivaldos teisė įgyvendinama ne tik per atitinkamas savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus. Tačiau toliau nepasistūmėta. Parlamentarams reiktų  balsuoti už Konstitucijos pataisas, kad būtų galima toliau svarstyti Vidaus reikalų ministerijos parengtas Vietos savivaldos ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų pataisas. Priėmus pastarąsias ir iki ateinančių metų rudens parengus lydinčiuosius teisės aktus, būtų sudaryta galimybė 2011 metais merus rinkti tiesiogiai. „Parlamentas pagaliau turi apsispręsti ir balsuodamas „už“ arba „prieš“ Konstitucijos pataisas antrą kartą pasakyti rinkėjams, kaip jie ateinančiuose savivaldybių rinkimuose rinks savo miesto ar rajono vadovą. Pernelyg ilgai šis klausimas „pakabintas ore“ nepasakant nei „taip“, nei „ne“, – teigia ministras R. Palaitis.

Šiuo metu savivaldybėms vadovaujantys merai yra savivaldybių tarybų nariai, išrinkti pagal partijų sąrašus, tačiau nebūtinai turintys daugumos gyventojų pasitikėjimą. „Žinomas ne vienas atvejis, kuomet žmonės už vieną ar kitą partiją balsuoja meru jau regėdami konkretų žmogų. Tačiau po rinkimų prasidėjus postų dalyboms ir susitarimams tarp skirtingų partijų, galutinis rezultatas būna visai kitoks, negu tikėjosi rinkėjai. Nusivylę žmonės „nusisuka“ nuo savivaldos. Todėl ir gyvenama pagal principą „jie sau, mes – sau“. Esu įsitikinęs, kad miestiečiams išrinkus merą patiems, be Tarybos „tarpininkavimo“, ryšys su miesto valdžia pagerėtų“, – sako vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.

Įteisinant tiesioginius merų rinkimus siūloma išplėsti mero kompetencijos ribas, jam  perduodant dalį tarybos bei vykdomosios institucijos kompetencijos.

Tiesiogiai išrinkus merą būtų operatyviau priimami sprendimai savivaldybėje, nes dalį sprendimų meras būtų įgaliotas priimti pats.Tai labai svarbu ir dėl kito aspekto – padidėtų ne tik galios, bet  asmeninė atsakomybė, kurios dabar beveik nėra. O prireikus, ir nepasitikėjimą meru galima būtų pareikšti dėl neveiklumo ar įstatymų pažeidimų, o ne dėl politinių motyvų, kurių dauguma gyventojų net nežino.

„Kiekvienas dalykas turi dvi puses. Norint galima surasti priekaištų ir tiesioginių merų rinkimų idėjai, – sako ministras R. Palaitis. – Pavyzdžiui, vienas populiariausiu kritikų argumentų – tai, kad galimi konfliktai savivaldybės tarybos darbe, nes tarybai gali vadovauti meras, neturintis daugumos tarybos narių palaikymo. Tokia prielaida reali ir dėl to gali būti apsunkintas kai kurių sprendimų priėmimo procesas. Tačiau ir šiandien pakankamai pavyzdžių, kai savivaldybių merai, kad ir išrenkami politikų balsų dauguma, dėl svarbių sprendimų ilgai nesusitaria. Todėl, kad mūsų politika dar per daug sukaustyta asmeniškumų ir siaurų interesų. Manau, kad žengus dar vieną žingsnį  demokratijos stiprinimo link, ir savivaldybių tarybų nariai privalės politiškai ūgtelti ir prisiminti, kad mandatas suteiktas ne tam, kad tenkinti politines ambicijas, o dirbti bendruomenei“.

Neretai oponentai kritikuoja tiesioginių merų rinkimo idėją vien už tai, kad, neva, tiesiogiai išrinktas meras nebus atskaitingas tarybai, o taryba – merui. „Netiesa, – sako ministras. – Siūlomame modelyje mero atsakomybė  tarybai atitinka galiojančias Vietos savivaldos instituto nuostatas – meras, ne rečiau kaip kartą per metus, atsiskaito savivaldybės tarybai už savo veiklą. Papildomai siūloma tik praplėsti tiesiogiai rinkto mero atskaitomybę bendruomenei, kadangi meras tiesiogiai gauna mandatą iš bendruomenės“.

Beje, šalių, kuriose jau vyksta tiesioginiai rinkimai, rinkėjai yra kur kas aktyvesni.  Pavyzdžiui, Austrijoje balsuoja 80 proc., Graikijoje – 72,43 proc., Slovėnijoje – 62,80 proc., Portugalijoje – 60,36 proc., Norvegijoje – 59,05 proc., Vengrijoje – 49,96 proc.  Lietuvoje 2000 m. savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavo 54,20 proc. rinkėjų, 2002 m. – 50,79 proc., 2007 m. – 41,30 proc. Kiek žmonių ateis į savivaldybių rinkimus 2011 m., jei nieko nekeisime ir neieškosime vietos bendruomenėms priimtinesnių būdų rinkti lyderius?

VRM Ryšių su visuomene skyrius