18.3 C
Plungė
2024 / 05 / 17

Ar išsaugosime Plungės medinę architektūrą?

Ar jau skaitėte?

iO7UVQO5LGyvendami istorinėje aplinkoje, mieste, kuris formavosi šimtus metų, – nesvarbu, koks mūsų išsilavinimas ar specialybė, verslininkai, architektai, kiekvienas centrinės miesto dalies gyventojas, kuris neretai gyvena name, senesniame nei jis pats, – visi susiduriame su nelengvu pasirinkimu, nuo kurio priklauso, kokią Plungę išsaugosime ateities kartoms. Ar švęsdami miesto gimtadienį – savivaldos metines – turėsime kuo didžiuotis? Ar miesto svečiai, vaikščiodami po mūsų miestą, ir ateityje turės galimybę pajusti jos praeitį, medinės architektūros subtilų grožį ir brandą? Juk apie kiekvieną žmogų neretai galima spręsti iš to, kokioje aplinkoje jis gyvena.
      Šiuo metu savivaldybės architektams neretai pati sudėtingiausia užduotis yra apsaugoti senus pastatus nuo jų naujų savininkų, kol jie nespėjo suvokti kokybės, kurią šie pastatai įgijo dėl savo amžiaus. Tačiau ar tai įmanoma padaryti, kol miesto gyventojai nejaučia atsakomybės dėl savo vykdomos veiklos ir jos daromo neigiamo poveikio miestui? Kodėl, norėdami atnaujinti savo išvaizdą, einame pas kirpėją, o namų fasadus keičiame nepasitarę su architektais? Galbūt todėl neretai atrodome daug gražiau, nei namai – miestas,  kuriame gyvename.
      Plungės mieste ypač gausu senųjų medinių pastatų. Tarp mūrinių pastatų įsiterpę seni mediniai namukai tokie paprasti, kad sykiu ir nepastebimi ar tiksliau – nerėžiantys akies savo „originalumu”, kurio taip vaikosi dabartiniai architektai. Vietomis dar yra išlikusi visa medinukų eilė. Galbūt kai kas pasakytų, kad tai tik apgriuvusios lūšnos. Ir vis dėlto gerai prižiūrimas medinis pastatas gali tverti ne ką trumpiau, nei kad mūrinis, o apgriuvusi lūšna – atgyti.
      Ne tik Plungė, bet ir kiti Lietuvos miestai ir miesteliai dar puošiasi senaisiais mediniais pastatais. 
Medinukų kvartalai Lietuvos miestuose yra viena iš urbanistinių vertybių, leidžiančių „skaityti“ miesto istoriją. Vakarų Europa medinių miestų kvartalų neteko XVIII-XIX a. sparčiai vystantis pramonei. Nors, pavyzdžiui, Šiaurės Europoje medinių kvartalų miestuose gana gausu. Vienas jų – medinis Brygenas, Bergeno senamiesčio dalis, bei centrinės Norvegijos kalnakasių miestas Roros. 
      Skandinavijos šalyse išsaugoti medinį paveldą tapo ne tik valstybės, bet ir visuomenės rūpesčiu. Bet koks senas pastatas remontuojamas labai apgalvotai, stengiantis nenukrypti nuo tradicinės architektūros normų. Tvarkydama ir prižiūrėdama medinį paveldą, ypač daug pasiekusi Norvegija.
      Deja, Lietuvoje dauguma senųjų medinių pastatų savininkų nevertina šios architektūros. Dominuoja nuostata, kad medinis pastatas yra nepakankamai tvirtas, neilgalaikis, nepatogus ir nemodernus bei neprestižinis. Plačioji visuomenės nuomonė apie medinį paveldą, ir dažnai apie paveldą apskritai, jei tik jį reikia asmeniškai prižiūrėti, yra neigiama. Paveldas geriausiu atveju suvokiamas kaip vertybė, tačiau kelianti problemų. Visuomenė nepakankamai informuota, kad pati aktyviau įsitrauktų į saugojimo procesą, o ne darytų tai tik todėl, kad liepia įstatymai. Todėl net ir jų tobulinimas ar lėšų skyrimas nepadeda išsaugoti medinio paveldo, ypač oficialiai neįrašyto į registrą, kartu nešviečiant pastatų savininkų / valdytojų, visuomenės apskritai, kodėl ji turėtų siekti juos išsaugoti, kokią vertę jie turi ir kokia iš to nauda.
      „Pastato amžių mes privalome priimti kaip neišvengiamą egzistavimo formą, kaip jo teikiamą grožį. Atsargi ir statinio nežalojanti technologija padeda mums sustabdyti, sulėtinti senėjimą, o kuo mažiau keisime, tuo daugiau perduosime ateinančioms kartoms. Garbingas pastato senėjimas yra tikras grožio išgyvenimas, kurį privalome saugoti“, – rašo Ove Hidemark, restauracijos profesorius iš Švedijos aukštosios meno mokyklos architektūros fakulteto.
      Dar viena svarbi aplinkybė, kuri turėtų paskatinti savininkus tinkamai saugoti ir prižiūrėti medinius pastatus, yra vis plačiau atsiveriančios kultūrinio turizmo galimybės. Skandinavijos medinis paveldas seniai tapo masalu į šį regioną vykstantiems turistams. Lietuva taip pat turi, ką parodyti ir kuo didžiuotis. 
Butas ar viešbutis autentiškame mediniame name yra didelė vertybė, ir jos kultūrinė bei materialinė vertė su metais tik augs.
      Neigiamas požiūris į medinį statinį lemia medinių statinių naikinimą jų remonto metu: mediniai namai yra perstatomi, nepaisant jų autentiškos formos, detalių; medinės sienos užmūrijamos plytomis ar padengiamos plastikinėmis lentomis, mediniai langų rėmai pakeičiami plastikiniais. Langai dažnai praranda nuostabius segmentinius padalijimus, pakeičiant juos vientisu stiklu. Kažkas yra taikliai pastebėjęs apie tokius langus be padalijimų, aklus langus – jie tarsi tuščia akiduobė, išdurtos akys. 
      Dauguma šių namų yra bendra nuosavybė. Šis faktas lemia nesusišnekėjimą tarp savininkų, todėl dažnai nukenčia pastato vieningumas: ne vienas Plungės medinukas skirtingomis spalvomis padalytas į atskiras dalis; dažnai į gatvę ar kiemą žvelgia skirtingų formų bei spalvų langai, labiau prasigyvenę būtinai įsistato plastikinius ir neretai vientisus langus. Paradoksalu, tačiau seniau būtent pasiturintieji būdavo tais meno ir kultūros rėmėjais,  mecenatais, fundatoriais, kurie prisidėdavo prie bendrojo gėrio, prie kultūros klestėjimo. 
Dabar verslininkai neretai „papuošia“ savo pastatus plastiku, skarda, visiškai negalvodami, kaip atrodys miestas. O miesto architektūra prasideda nuo statinio detalės – slenksčio, durų, lango, stogo ar stogelio – ir plečiasi, apimdama pastatų visumą, kuri formuoja bendrą miestovaizdį.      
      Pasitaiko, kad dalis pastato sienų padengiamos plastikinėmis lentomis, kita namo dalis lieka su senosiomis, medinėmis. Namų durys taip pat išsiskiria spalvų bei formų įvairove. Nemaža dalis medinių namų yra apleisti.     
      Medinio namo restauravimas, atkuriant senuosius jo elementus pagal išlikusius pavyzdžius – siektinas tikslas. Tačiau ir renovuojant galima išsaugoti namo charakterį, o galima ir negrįžtamai jį sunaikinti. Labai svarbu pasirinkti tinkamus namo pertvarkymo, šiltinimo ir apdailos būdus.
      Švedijos specialistai Baltijos šalių ir Lenkijos medinio paveldo savininkams yra parengę penkias patarimų, kaip prižiūrėti ir restauruoti senus medinius namus, knygas. Jas galima rasti Kultūros paveldo departamento tinklalapyjewww.kpd.lt/patarimai.
      Blogiausia, kai namai renovuojami dalimis, atskiri savininkai tvarkosi, nežiūrėdami pastato visumos, neturėdami parengto projekto. Mediniuose namuose ypač reikėtų vengti plastiko ir kitokios sintetinės apdailos, kuri trukdo medžiui „kvėpuoti“.
      Tinkama medinių pastatų priežiūra ir restauravimas Plungėje yra retas reiškinys. Suvokdami, kad mediniai namai kuria savitą Plungės veidą, bandykime šią situaciją keisti. Todėl prašome visų, kurie ruošiasi renovuoti savo būstą, nedaryti to savavališkai, bet ateiti į Architektūros ir teritorijų planavimo skyrių, kurio specialistai nemokamai parinks fasadų spalvas, langų sudalijimo būdus.
      Žinoma, žmonių supratimas apie senųjų statinių vertingumą neprabus per vieną dieną. Tokie procesai vyksta gana lėtai, o sąmoningumas pradedamas ugdyti dar vaikystėje.
      Tikimės, kad veiksmingas Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistų ir statinių savininkų bendradarbiavimas kels savininkų pasididžiavimą turima nuosavybe.
      Vėliau ruošiamės Savivaldybės tinklalapyje skelbti tinkamai renovuotų pastatų pavyzdžius. Na, o kol kas randame tik pavienius sėkmingai sutvarkytus medinukus, kurie, kaip viltingas ženklas, suteikia tikėjimo, jog ir Plungėje tradicinė medinė architektūra bus pradėta vertinti kaip reikšminga tautinio paveldo dalis. 
      Kol visuomenė nesuvoks medinės architektūros verčių ir reikšmingumo, tol vienintelė priemonė apsaugoti pastatus nuo jų darkymo ir naikinimo yra teisinės sankcijos.
      Primename, kad dėl savavališkos statybos gresia administracinė nuobauda. Ne tik naujo statinio statyba, bet ir esamo rekonstravimas, remontas ar nugriovimas, neturint šiems darbams leidžiančio dokumento (kai jį turėti privalu), laikoma savavališka statyba.
      Atvejai, kada yra privaloma gauti atitinkamų institucijų įgaliotų valstybės tarnautojų rašytinius pritarimus statinio projektui, yra aprašyti Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (Žin., 2010, Nr. 116-5944) 6 priede. Vadovaujantis šio priedo nuostatomis, keičiant pastato fasado ar šlaitinio stogo dangą; pastato fasade iš gatvės pusės užtaisant esamus langus, duris, kitas angas; įstiklinant daugiabučio namo ar visuomeninės paskirties pastato balkonus, lodžijas, terasas ir kt.; keičiant pastato fasado elementus į kitokios išvaizdos ar įrengiant naujus, rašytiniai pritarimai paprastojo remonto aprašui privalomi, jei šie darbai atliekami mieste, saugomoje teritorijoje ir jų apsaugos zonose, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje.
      Gal daug kam reglamentų reikalavimai nėra aiškiai suprantami ir net perskaičius aiškiau nepasidaro, tačiau kiekvienas gali užeiti į Plungės savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrių (Vytauto g. 12, Plungė, 419, 424 kab.) ir gauti paprastą paaiškinimą, atsakymą ar specialistų patarimą, kuris nieko nekainuoja. 

 

- Reklama -
Kristina Krikštanaitė
Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėja, vyriausioji architektė
Plungės.info

 

TOP naujienos

Gyvūnų jauniklių temptis į namus negalima

Žmonės myli gamtą ir linkę rūpintis gyvūnais, ypač mažais ir silpnais. Deja perdėtas rūpestis gali pakenkti. Į gamtą ištrūkę ir ten gyvūno jauniklį sutikę...

„Omnitel“ padės neregiams ir silpnaregiams išsirinkti išmaniuosius telefonus

Daugėjant išmaniųjų telefonų, žmonėms su regėjimo negalia juos išsirinkti tampa vis sudėtingiau. Todėl Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) atstovai kartu su „Omnitel“ įgyvendina...

Kaip ugdyti vaikus, kad jie tinkamai maitintųsi ir sportuotų?

Sveikos gyvensenos įpročius svarbu suformuoti dar vaikystėje, kai organizmas auga – tuomet yra didelė tikimybė, kad jie išliks visą gyvenimą. Tačiau čia kyla amžinas...

Viskas, ką reikia žinoti apie vejos laistymą

Graži ir maloni akiai veja — tai tinkamos priežiūros rezultatas. Negaudama pakankamai vandens, žolė negali atsivėsinti ir pradeda ruduoti bei vysti. Vanduo skatina sėklų...

Šeimose globojamų vaikų skaičius auga

Kad vaikai būtų laimingi ir augtų saugioje aplinkoje, svarbios ne tik teisinės priemonės, bet ir visuomenės požiūris į vaiką, kaip į asmenybę, darnūs santykiai šeimose. Tai šiandien Tarptautinei vaikų gynimo dienai skirtame renginyje Vilniaus...

Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos chorų laimėjimai

Ankstyvą 2011 m. pavasarį per Lietuvą nuvilnijo IV-ojo Lietuvos vaikų ir jaunimo chorų festivalio - konkurso „Mes Lietuvos vaikai“ dainuojanti banga. Pagrindiniai festivalio - konkurso organizatoriai: Lietuvos liaudies kultūros centras,...

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS