Finansų ministerija parengė ir teikia viešai diskusijai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, kurie skatintų iniciatyvius žmones imtis individualios veiklos, o šiuo metu vykdantiems tokią veiklą su verslo liudijimais pasiūlytų patrauklesnę nei fiksuoti mokesčiai alternatyvą. Toliau skatindama mokesčių iš individualios veiklos mokėjimą tik nuo realiai gaunamų pajamų, ministerija šių pajamų mokesčio tarifą daugumai veiklos rūšių siūlo sumažinti nuo dabar galiojančių 15 iki 5 procentų, informuoja Finansų ministerija.
Šiuo metu gyventojų pajamų mokestis nuo pajamų, gautų vykdant individualią veiklą, gali būti sumokamas dvejopai – deklaruojant veiklos rezultatą ir mokant nuo jo 15 procentų pajamų mokestį arba įsigyjant verslo liudijimą, jeigu jis tokios rūšies veiklai išduodamas. Pastaruoju atveju pajamų mokestis yra fiksuotas, o jo dydį nustato savivaldybių tarybos.
Nors fiksuoti mokesčiai gali atrodyti patraukliai dėl savo paprastumo, visgi yra keli su tuo susiję nepatogumai. Visų pirma – tokie mokesčiai turi būti sumokami iš anksto. Antra – fiksuoti mokesčiai nepriklauso nei nuo to, ar ir kiek vykdant veiklą gaunama pajamų bei kiek išlaidų patiriama, todėl, remiantis deklaracijų duomenimis, galima drąsiai teigti, kad dažnas verslo liudijimo turėtojas mokesčių „permoka“, lyginant su realiu pelnu, kurį uždirba iš veiklos. Tačiau vis dar nėra populiaru vietoje verslo liudijimo rinktis pažangesnę ir dažnu atveju pajamas labiau atitinkančią mokesčių sumokėjimo formą – kartą per metus deklaruojant pajamas ir sumokant mokesčius nuo realaus veiklos pelno.
Siekdama paskatinti tokį pasirinkimą, o taip pat norėdama padrąsinti turinčius gerą verslo idėją, bet dvejojančius, ar imtis individualios veiklos, Finansų ministerija siūlo pajamoms iš individualios veiklos nustatyti 5 procentų pajamų mokesčio tarifą. Šis tarifas būtų taikomas pajamoms iš gamybos (įskaitant žemės ūkį), prekybos ar daugumos paslaugų teikimo.
Nuo 2010-ųjų metų smulkių įmonių uždirbtam pelnui yra taikomas 5 procentų pelno mokesčio tarifas. Nors akcininkams išmokami dividendai apmokestinami papildomai, tačiau jiems, skirtingai nei individualios veiklos pajamoms, nėra taikomos socialinio draudimo bei sveikatos draudimo įmokos, o maksimali tokios įmonės akcininko privalomų mokėjimų našta siekia 24 procentus.
Atsižvelgiant į tai, kad individualios veiklos apyvartos beveik visada mažesnės nei smulkių įmonių apyvartos riba, iki kurios taikomos lengvatos (0,5 mln. litų), nustačius individualios veiklos pajamoms 5 procentų pajamų mokesčio tarifą, būtų sudarytos deramos paskatos gyventojams, norintiems vykdyti veiklą nesteigiant įmonės, nes pajamų mokesčio ir socialinio bei sveikatos draudimo įmokų našta sudarytų taip pat beveik 24 procentus realaus veiklos pelno.
Apmokestinimo forma naudingesnė ir teisingesnė
Deklaracijų duomenys įrodo, kad siūlomi pakeitimai būtų naudingi absoliučiai daugumai šiuo metu verslo liudijimus turinčių gyventojų. Verslo liudijimus įsigijusių asmenų deklaracijose deklaruojama (2009 m. duomenys), kad vidutiniškai per metus gaunama apie 17 000 litų pajamų. Įvertinus visus sumokamus privalomus mokėjimus – minimalų fiksuotą pajamų mokestį, socialinio ir sveikatos draudimo įmoką, sumokama 26,3 proc. nuo pajamų, o darant sąlyginę prielaidą, kad tos veiklos pelningumas yra 10 procentų, -sumokama net gerokai daugiau nei gaunama pelno. Tuo tarpu įregistravus individualią veiklą ir deklaruojant realias veiklos pajamas bei atėmus išlaidas, iki 5 proc. sumažėjus pajamų mokesčiui, mokesčių našta šiems individualia veikla užsiimantiems gyventojams sumažėtų keletu ar net keliolika procentinių punktų, skaičiuojant nuo pajamų, nekalbant jau apie tai, kad priklausytų nuo realaus veiklos rezultato. Žinoma, individualios veiklos pajamas deklaruojantis gyventojas moka nuo šių pajamų ir socialinio draudimo bei sveikatos draudimo įmokas, tačiau suma, nuo kurios mokamos šios įmokos tėra pusė veiklos rezultato (pelno) ir ji yra apribota 4 draudžiamųjų pajamų per mėnesį „lubomis“, todėl net ir įvertinus šias įmokas praktiškai visada bus naudingiau registruoti individualią veiklą, o ne įsigyti verslo liudijimą. Svarbu paminėti ir tai, kad mokesčiai nuo individualios veiklos sumokami metams pasibaigus iki kitų metų gegužės 1 dienos (išskyrus sveikatos draudimo įmokas, tačiau šiuo požiūriu kitur nedraustiems asmenims galioja ta pati tvarka tiek su verslo liudijimu, tiek ir įregistravus individualią veiklą) – tai žymiai naudingiau ir apyvartinių lėšų požiūriu.
Kita vertus, dabar įsigyjant verslo liudijimą ir sumokant fiksuoto dydžio pajamų mokestį, galima ir tokia situacija, kai mokestis yra netgi nykstamai mažas lyginant su gaunamomis pajamomis (pvz. deklaruojamos milijonus siekiančios pajamos iš nuomos). Tokia situacija iškraipo konkurencijos sąlygas, nes tokias pačias apyvartas deklaruojančios įmonės sumoka keliskart daugiau mokesčių, o taip pat pažeidžia pačią verslo liudijimo prasmę. Verslo liudijimas, kaip paprasčiausia mokesčio sumokėjimo forma, skirta tik nedidelio masto verslams. Finansų ministerija siūlo, atsižvelgiant į šiuos principus, nuo 2012-ųjų uždėti veiklos pajamų „lubas“, iki kurių mokesčius galima būtų sumokėti fiksuotai. Siūloma nustatyti, kad veikla su verslo liudijimu galima tol, kol atsiranda pareiga registruotis PVM mokėtoju. PVM mokėtojas privalo tvarkyti PVM apskaitą, todėl skaičiuoti ir pajamų bei kitus mokesčius nuo realių pajamų nebūtų sudėtinga, o mokesčių našta, įvertinus siūlomus keitimus dėl deklaruojamos individualios veiklos apmokestinimo, būtų nuosaiki. Tuo tarpu konkurencijos sąlygų iškraipymui prielaidų praktiškai nebeliktų. Primename, kad šiuo metu PVM registracijos riba yra 100 tūkst. litų, o Finansų ministerija jau yra pradėjusi viešas konsultacijas dėl jos padidinimo iki 150 tūkstančių. Statistika rodo, kad šiuo metu apie 1,5 proc. su verslo liudijimais veiklą vykdančių asmenų yra PVM mokėtojai.
Kiti siūlomi pakeitimai
Projekte taip pat siūlomi patikslinimai dėl žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų pajamų mokesčio skaičiavimo ir mokėjimo (mokesčio prievolę siūloma susieti ne su valdos europinio dydžio vienetu, o su PVM mokėtojo statusu, siūloma suteikti teisę pasirinkti kitą mokestinį laikotarpį nei kalendoriniai metai ir pan.).Siekiant suvienodinti įmonės patiriamų išlaidų darbuotojų sveikatai apmokestinimą, nepriklausomai nuo išlaidų formos, siūloma leisti neapmokestinamosioms pajamoms priskirti ne tik darbuotojo sveikatos draudimą, bet ir faktines sveikatos paslaugų išlaidas, išlaikant nuostatą, kad bendra darbuotojo naudai skirta suma neviršija 25 procentų metinio darbo užmokesčio. Finansų ministerija pastabų ir pasiūlymų laukia iki rugpjūčio 31 dienos.
Plungės.info
