Melas, veidmainiškumas, o gal bandymas senąsias lietuvių tradicijas perkelti į galimai kažkam naudos nešančias erdves?
Tokios mintys kyla matant šalies valdžios sprendimus. Šie metai, Seimo iškilmingai paskelbti tautinio kostiumo ir piliakalnių metais, „įprasminami“ utopiniais R. Karbauskio bandymais tautiniais rūbais aprengti Lietuvos vaikučius ir… Lietuvos kultūros tarybos sprendimu neskirti finansavimo Kernavėje rengiamai tradicinei Rasos (Joninių) šventei.
Birželio 24 d. lietuviams ypatinga. Trumpiausia metų naktis apipinta įvairiausiomis senovinėmis apeigomis, burtais, dainomis. Paklausus Lietuvos žmonių, ką jie žino apie Rasos (arba Joninių) nakties tradicijas, tikrai išgirsime gražų, senąjį vardą – Kernavė. Būtent čia, senojoje Lietuvos sostinėje, į UNESCO pasaulio paveldą įtrauktoje teritorijoje, ant didingų piliakalnių susiburia visa Lietuva: šeimos su vaikais, jaunimas, etnografiniai ansambliai. Čia pajusti tikrą, iš seniausių laikų atėjusią, išsaugotą kultūrinę mūsų tautos dvasią atvyksta ir užsienio turistai.
Tačiau šalies valdžiai tai nė motais. Daugelį metų Širvintų rajono savivaldybės kultūros centras, rašęs tęstinį projektą Lietuvos kultūros tarybai dėl finansavimo išskirtinei Rasos šventei organizuoti, šiemet buvo paliktas „už borto“.
Sakysite, nebemoka rengti projektų? Trūksta pagrindimo? Projekto matomumo? Žinomumo? Netiesa. Projektą kasmet rengia valstybiniu mastu įvertintas, ne kartą apdovanotas žmogus, etnokultūros specialistas. Taigi, po 15 metų tęstinio finansavimo, Kultūros taryba šiemet nusprendė Rasos šventei finansavimo nebeskirti visiškai.
Sprendimas sunkiai suvokiamas. Jis nejučia grąžina mus į tuos laikus, kai prieš 50 metų, bijantis sovietų valdžios, Kernavėje senosios apeigos vykdavo slaptai. Ir galima tik paspėlioti, kur nukeliaus lėšos, kasmet padėjusios į Kernavę sukviesti visą Lietuvą.
Galbūt neaprengus vaikų J. Statkevičiaus sukurtais kostiumais, tradicijos bus perkeltos ant dirbtinių piliakalnių Naisiuose?
„Nepaisant tokių valdžios sprendimų, nebepaslepiamo dviveidiškumo, kviečiame birželio 23 d. vakarą atvykti pas mus. Į Širvintų rajoną, į Kernavę. Nesulaukę valstybės palaikymo, šventę organizuosime. Galbūt ji bus kuklesnė – juk lėšų turėsime skirti iš Savivaldybės (vienos ir mažiausių Lietuvoje, o tai lemia ir mažesnį biudžetą) lėšų. Tačiau kartu su Lietuvos vaikais puošimės tautiniais kostiumais, kopsime ant piliakalnių, deginsime laužus, kupoliausime, leisime vainikus Nerimi… Nepamiršdami savo šaknų ir to, ką turime tikra,“ – sako Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė.
Viešųjų ryšių vyr. specialistas
Širvintų rajono savivaldybės administracija
