Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva 2012 metų balandžio 20 d. pirmą kartą Lietuvoje minima Nacionalinė skiepų diena. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepus yra paskelbusi vienu svarbiausių žmonijos atradimų. Vakcinų nauda neabejotina – jos padėjo visiškai išnaikinti raupus, poliomielito likvidavimo programa pasiekė baigiamąją stadiją, iš esmės sumažėjo naujagimių sergamumas stablige, raudonuke, difterija, kokliušu ir kitomis infekcinėmis ligomis, kurias galima valdyti vakcinomis. PSO duomenimis kasmet pasaulyje vakcinomis išgelbėjama apie 2 milijonus žmonių gyvybių.
Lietuvoje vakcinomis valdyti užkrečiamąsias ligas pradėta 1950 (skiepai nuo difterijos) – 1979 (skiepai nuo raudonukės) metais. Skiepus nuo pasiutligės Luji Pasteras sukūrė 1882 m., o jau 1897 m. Vilniuje pradėjo veikti Pastero stotis, kuri tuo metu laikyta viena pažangiausių kovos su pasiutlige įstaigų regione. Čia buvo gaminama vakcina ir skiepijami gyventojai iš Lietuvos, Baltarusijos ir Latvijos.
Šiuo metu Lietuvoje su skiepijimu susijusius darbus koordinuoja Užkrečiamųjų ligų profilaktikos centras, bendradarbiaudamas su PSO, VU (Vilniaus universitetu), LSMU (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) ir kitomis institucijomis, o strateginius sprendimus priima Sveikatos apsaugos ministerija.
Lietuvoje įgyvendinama Nacionalinė imunoprofilaktikos 2009-2013 m. programa. Pagal šią programą Lietuvoje kūdikiai ir vaikai skiepijimai nuo dešimties užkrečiamųjų ligų (tuberkuliozė, hepatitas B, kokliušas, difterija, stabligė, poliomielitas, Haemophilus influenzae B tipo infekcija, tymai, raudonukė, epideminis parotitas) pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Taip pat jau trečius metus iš eilės valstybės lėšomis skiepijami suaugę asmenys, priklausantys tam tikroms rizikos grupėms gripo vakcina; asmenys po traumų skiepijami nuo stabligės, asmenys, sužaloti naminių ar laukinių gyvūnų – nuo pasiutligės. Taip pat vyresni nei 26 m. asmenys skiepijimai difterijos vakcina. Pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos 2009-2013 m. programą, atsižvelgus į šalies ekonomines galimybes, numatyta į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtraukti vaikų skiepijimus konjuguota pneumokokine vakcina, taip pat įtraukti skiepijimus žmogaus papilomos viruso vakcina.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atkreipia visuomenės dėmesį, kad, nepaisant įvairiose žiniasklaidos priemonėse pasigirstančių neatsakingų kaltinimų, vakcinų skiepijimas yra viena veiksmingiausių, saugiausių, griežčiausiai kontroliuojamų sveikatos išsaugojimo priemonių. Todėl visuomenė raginama pasitikėti moksliškai įrodytais sveikatos profesionalų teiginiais, o ne jokių ekspertų išvadomis nepagrįstais neatsakingais žiniasklaidos atstovų svarstymais. „– Faktai iškalbingi: besivystančiose šalyse, kur nėra galimybės pasiskiepyti, kas antras vaikas iki 5 metų amžiaus miršta nuo užkrečiamų ligų. Todėl bandymai diskredituoti Lietuvos mokslininkus atmetant viso pasaulio patirtį vertintini mažų mažiausiai kaip neatsakingi“ (sako sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis). Atkreipiame dėmesį, kad tik skiepų dėka pasaulyje pavyko likviduoti raupus, iki minimumo sumažinti poliomielito, difterijos, tymų, kokliušo, virusinio hepatito B ir kitų infekcinių ligų epidemijų grėsmę. Šiuolaikinių vakcinų saugumas ir efektyvumas yra užtikrinamos aukščiausio lygio griežtai kontroliuojamomis priemonėmis, o apie galimas bendrines ir šalutines reakcijas skiepijami asmenys visada išsamiai informuojami. Todėl gąsdinant visuomenę skiepų pavojumi galima sulaukti užkrečiamų ligų epidemijos, brangiai kainuosiančios žmonėms ir valstybei.
Parengta pagal www.who.int; www.baltipa.lt; www.sam.lt.
Telšių visuomenės sveikatos centras
Plungės.info
