Remiantis Tarptautinės kavos organizacijos (angl. International Coffee Organization (ICO) duomenimis, lietuviai per metus išgeria kiek daugiau nei 13 milijonų kilogramų kavos – tai maždaug 4,5 kg žmogui. Nors tai tik truputį mažiau nei gilias kavos gėrimo tradicijas turinčioje Italijoje, kavos ekspertų nuomone, Lietuvoje kavos gėrimo kultūra dar nėra susiformavusi, o žinovų ir gurmanų – tik mažuma. Vienintelė giliai įsišaknijusi tradicija – kavą gerti ryte.
„Kava yra tonizuojantis gėrimas, gerdami ją tikimės pasikrauti jėgų, tad nieko nuostabaus, kad dažniausiai puodelis kavos išgeriamas ryte. Be to, daugumai tai yra tarsi ritualas, be kurio sunku įsivaizduoti gerą dienos pradžią, – sako kavos barų tinklo „Vero Cafe“ vadovė Laima Vėželienė, pastebinti, kad didžiuosiuose miestuose žmonės jau keletą metų rytinę kavą vis dažniau geria ne namuose, bet kavinėje.
Ekspertės žodžius patvirtina ir Vilniaus centre įsikūrusio prekybos ir renginių centro „VCUP“ direktorė Ona Nevinskienė: „Kasdien iki 10 val. parduodame 600 kavos puodelių. Rytinės kavos mėgėjams jau nuo 2006 metų skiriame ypatingą dėmesį, o prieš trejus metus nusprendėme paankstinti kavinių darbo laiką – jos atsidaro 8 val. ryto. Esame bene vienintelė vieta, kur vilniečiai ankstų rytą gali pasimėgauti kokybiška ir nebrangia kava“. Pasak jos, ryte kavinėje kavą dažniausiai geria jauni, verslūs žmonės ir aplinkinių biurų darbuotojai.
L. Vėželienės teigimu, nors lietuviai labiausiai mėgsta kavą su pienu – latė, kapučiną, moką ir pan., tačiau pamažu šie įpročiai keičiasi, šiais metais net pristatyti alternatyvūs kavos ruošimo būdai. Tinklo „Huracan Coffee“ įkūrėjas Vytautas Kratulis pastebi tendenciją, kad žmonių skonis lavėja ir po truputį grįžtama prie tikros, be jokių priedų paruoštos kavos – būtent tokios rūšies kava pagal populiarumą dabar užima pirmą ir trečią pozicijas – jose karaliauja juoda kava ir espresas. „Per 15 mūsų veiklos metų, Lietuvoje situacija pasikeitė labai stipriai. Pokyčiai vyko etapais: kažkada visi galvojo, kad suomiška kava yra pati geriausia, tačiau po kurio laiko pradėta vertinti itališka kava; tada vienu metu visi gėrė paprasčiausią užpilamą kavą, kol neatsirado daugiau jos rūšių. Šiandien situacija yra visai kitokia, žmonės supranta, kad svarbiausias gero skonio faktorius yra pupelės, kavos pasiūla yra pagerėjusi, žmonės turi didesnį ir kokybiškesnės kavos pasirinkimą“.
Nors lietuviai naujovėms imlūs, ekspertų teigimu, kol kas jie dažniausiai mėgaujasi viena kavos rūšimi – ta, kurią geria jau ilgą laiką. Eksperimentuojančių ir aktyviai besidominčių kava, jos paruošimo būdais bei pupelių įvairove šalyje kol kas dar mažoka. „Lietuvoje yra apie 70 proc. konservatyvių kavos mėgėjų ir 30 proc. kavos žinovų bei gurmanų, kurie skatina pokyčius rinkoje“, – sako V. Kratulis. Eksperto nuomone, Lietuva yra dvejopoje situacijoje: iš vienos pusės ugdyti gurmaniškus potyrius pakankamai sunku, nes tam tinkamos sąlygos yra tik didžiuosiuose miestuose; iš kitos pusės – situacija palanki, nes Lietuvoje dar nėra susiformavusi kavos gėrimo kultūra, žmonės neturi labai gilių įsitikinimų, lengvai priima iš Vakarų šalių atkeliavusias naujoves. Nesugadintą lietuvių skonį taip pat galima lavinti – pavyzdžiui, Portugalijoje, nors kava ir labai neskani, vietiniai yra įpratę ir skanios kavos nė neįvertintų.
Abu ekspertai sutinka, kad lavinti kliento skonį bei supratimą apie kavą yra labai svarbu, o tokios sąlygos kaip prekybos centre „VCUP“, – puiki galimybė tai padaryti. Vartotojas turėtų ne tik nebijoti eksperimentuoti, bet ir būti reiklesnis – tik taip kils viso kavos sektoriaus kokybė.
