Europos Komisijos užsakymu visoje Europoje atliktos apklausos duomenimis, 77 proc. 13–16 metų paauglių ir 38 proc. (o Lietuvoje – net 65 proc.) 9–12 metų vaikų Europos Sąjungoje yra susikūrę profilį kokiame nors socialiniame tinkle.
Net ketvirtadalis vaikų, kurie naudojasi socialinių tinklų svetainėmis, teigia, kad jų profilis yra viešas, t. y. jį gali matyti visi. Daugelis vaikų savo viešajame profilyje skelbia asmenines detales, tokias kaip adresas ir telefono numeris.
Tyrimo duomenys verčia sunerimti dėl vaikų saugumo internete ir tuo, kaip laisvalaikis, leidžiamas ne su draugais, o prie kompiuterio paveiks tolesnį vaikų socialinį gyvenimą. Dar 2009 metais Europos Komisijai tarpininkaujant didžiosios socialinių tinklų bendrovės sutarė įgyvendinti priemones, skirtas apsaugoti jaunesnius nei 18 metų interneto naudotojus. Nutarta socialinių tinklų svetainėse įdiegti mygtuką „pranešti apie piktnaudžiavimą“, užtikrinti, kad visų užsiregistravusių jaunesnių nei 18 metų vartotojų profiliai pagal nutylėjimą būtų nustatyti kaip „privatūs“, taip pat imtis veiksmų, kad jaunesni vaikai negalėtų registruotis socialiniuose tinkluose, kurie skirti vyresniems.
Lietuvoje vaikų saugumą užtikriną nuo 2000-ųjų metų įgyvendinama programa „Saugesnis internetas“. Šio projekto koordinatorius, Ryšių reguliavimo tarnybos Tinklų ir informacijos saugumo skyriaus vedėjas Rytis Rainys pasakojo, kad pagrindiniai programos tikslai – vaikų, jų tėvų ir mokytojų švietimas saugaus interneto klausimais ir neteisėto, žalingo turinio šalinimas. „Kasmet gauname apie tūkstantį vartotojų pranešimų apie žalingą turinį, ir, bendradarbiaudami su dar 40 valstybių, su juo kovojame. Taip pat teikiame konsultacijas – tėvai, vaikai, mokytojai gali klausti apie internetą, saugų jo naudojimą, kartais sulaukiame ir klausimų, pagalbos prašymų iš tėvų, įtariančių, kad jų vaikas tapo nuo kompiuterio ir interneto priklausomas“, – sakė R. Rainys.
Jau nuo birželio mėnesio projektui „Draugiškas internetas“ talkins specialiai parengti Vaikų linijos savanoriai, kurie teiks psichologinę pagalbą vaikams, internete susidūrusiems su žalingu turiniu, taip pat atsakys į visus kitus vaikams ir jų tėvams kylančius klausimus – pradedant nuo to, kaip apsisaugoti nuo žalingo turinio, baigiant praktiniais patarimais, kai sumažinti prie kompiuterio leidžiamą laiką, kaip vaiką sudominti kitais dalykais. Būsimasis telefono numeris, kuriuo bus teikiama pagalba – 116111.
Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Vaiko raidos centro psichologės Ievos Salialionės paklausėme, kodėl socialiniai tinklai taip įtraukia vaikus ir ar tai turi įtakos tolesnei vaiko socialinei raidai. Psichologės teigimu, šiuolaikiniam žmogui kompiuteris – įprasta ir neatsiejama darbo ir laisvalaikio priemonė, taigi ir šiuolaikiniai vaikai turi domėtis, mokytis juo naudotis. Mažylis, matydamas mamą ar tėtį nuolat palinkusius prie kompiuterio, ir pats ima jame ieškoti laiko praleidimo būdų. Ir dažniausiai suranda įvairių žaidimų, pokalbių svetainių, socialinių tinklų. Interneto socialiniai tinklai vaikus vilioja ir kaip galimybė susikurti savo naują įvaizdį, anonimiškai išbandyti įvairias tapatybes, elgesio modelius. Vaikų psichologės teigimu, vien faktas, kad vaikas daug laiko leidžia prie interneto, mažai pasako apie vaiko socialines kompetencijas. „Vieni vaikai internete žaidžia individualius žaidimus ir nepalaiko jokių ryšių su bendraamžiais – nei virtualiame, nei realiame gyvenime. Kiti internete pratęsia mokykloje ir kieme vykusį bendravimą su realiais draugais: žaidžia bendrus žaidimus, kartu kuria strategijas, mokosi bendradarbiauti, dalijasi savo išgyvenimais ir patirtimi. Susirūpinti reiktų, jei vaikui nesiseka užmegzti ir palaikyti santykių su žmonėmis realiame pasaulyje. Per ilgas pasinėrimas į internetą gali būti ne priežastis, o vaiko nuolatinių bendravimo nesėkmių pasekmė“, – sakė I. Salialionė.
Išvengti daugelio problemų ar jas išspręsti, anot psichologės, padėtų tėvų nuoširdus domėjimasis vaiko vidiniu pasauliu, šilti santykiai su vaiku, bendra maloni veikla, emocinė parama, reali pagalba įveikiant sunkumus ir nuoseklūs, teisingi elgesio reikalavimai. Vis dėlto, jei šios priemonės nebepadeda, o dėl vaiko perdėto naudojimosi kompiuteriu nukenčia kitos jo veiklos – mokslas, santykiai su šeimos nariais ir bendraamžiais – verta ieškoti specialistų pagalbos.
Atrodytų, paradoksalu, tačiau didmiesčių vaikai, kurie, atrodytų, turi visas galimybes užsiimti įvairiomis veiklomis – čia pat yra teatrai, kinas, įvairūs būreliai, parodos – prie interneto praleidžia daugiau laiko, nei jų bendraamžiai iš mažesnių miestelių ir kaimų. TNS atliktos apklausos duomenimis, didžiausią dalį – 60,2 proc. – interneto vartotojų sudaro žmonės, gyvenantys dideliuose, daugiau nei 30 tūkst. gyventojų turinčiuose miestuose.
Dviejų mamų, auginančių dešimtmečius sūnus – Audronės iš Vilniaus ir Salomėjos iš Molėtų, paklausėme, kiek valandų per dieną jų sūnūs praleidžia prie kompiuterio. Paaiškėjo, kad Molėtuose augantis Joris, nors namuose ir turi kompiuterį, šį prietaisą laiko tėčio darbo įrankiu, taigi prie jo sėdasi retai, dažniausiai kartu su tėčiu pažaisti lavinamųjų žaidimų ar panaršyti po įdomius puslapius,virtualias enciklopedijas. „Tačiau dažniausiai Joris lekia žaisti su draugais į lauką – dūksta kur nors pievoje ar prie ežero, prasimano įvairių žaidimų“, – pasakojo Salomėja. Vilnietė Audronė jau yra šiek tiek sunerimusi dėl sūnaus Benedikto prie kompiuterio leidžiamo laiko. „Prieš metus teko apriboti Benedikto sėdėjimo prie kompiuterio laiką, nes pastebėjome, kad padėtis nebevaldoma – jis nenorėjo nei eiti žaisti su draugais, nei lankyti būrelių, nei miegoti. Dabar kompiuteriui leidžiu skirti dvi valandas per dieną. Panašu, kad apribojimas veikia – sūnus imasi knygos arba skambina draugams, eina pažaisti laukan“, – pasakojo Audronė, praneša „Europos istorijų parkas”.
Plungės.info
