Praėjusį savaitgalį Plungės kultūros centre veikė tikrų tikriausia Teatro mokykla.
Dar reikėtų pridurti – „Šimatakojo – 2011“ teatro mokykla. Mokytis joje ištisas dvi dienas galėjo visi norintys, o mokytojai – iš visos Lietuvos į Plungę suvažiavę geriausių šalies vaikų ir jaunimo teatrų vadovai. Jiems čia patekti ir mokyti mūsų teatro žiūrovus nebuvo paprasta ir lengva. Norintys tapti „Šimtakojo – 2011“ mokyklos mokytojais turėjo nueiti didelį kelią. Net 153 norintys patekti į Plungę teatro kolektyvai pirmiausia varžėsi rajonuose, vėliau geriausieji – regionuose, na, o patys geriausieji, kurių būta 24, rinkosi gegužės 7 dieną Telšiuose, o gegužės 13-14 dienomis – Plungėje.
Vertinimo komisija buvo autoritetinga ir griežta. Jai vadovavo respublikinio vaikų ir jaunimo šventės – konkurso „Šimtakojis – 2011“ koordinatorė, Lietuvos liaudies kultūros centro Teatro poskyrio vadovė Irena Maciulevičienė, daktarė Vida Kazragytė – Vilniaus pedagoginio universiteto Meninio ugdymo katedros dėstytoja, docentė, daktarė Danutė Vaigauskaitė – Lietuvos mėgėjų teatrų sąjungos viceprezidentė, Šiaurės Europos šalių mėgėjų teatro aljanso NEATA tarybos narė, Klaipėdos universiteto Režisūros katedros vedėja, Jūratė Grigaitienė – Klaipėdos universiteto dėstytoja, Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė, žurnalo „Lietuvos scena“ redaktorė.
Penktadienį nuo pat ankstyvo ryto patekti į teatro mokyklą buvo pasirengę daug mažųjų plungiškių. Senamiesčio vidurinės mokyklos pirmokai, paraginti mokytojos Elenos Kazbarienės, buvo pasiruošę per visą Senameisčio aikštę nupiešti didžiulį Šimtakojį. Pradėjus lyti, piešinys buvo „patalpintas“ po Kultūros centro stogu. Nors „Šimtakojis“ išėjo mažesnis nei planuota, jis abi dienas džiugino kiekvieną į mokyklą užsukantį svečią.
O Kultūros centro fojė dailininkės Aldonos Ruibienės išpuošti „Šimtakojai“ kvietė ne tik į teatro mokyklą, bet ir į linksmąsias pertraukas, poilsio kampelius, mokytojų kambarį ir teatro klases.
Prasidėjus šventei, Mokyklos juostelę perkirpo „Šimtakojis – šeštasis“, nes ši laureatų šventė Lietuvoje vyksta jau šeštą kartą. Į žiūrovus kreipėsi „mažosios bitutės“, kurios žiūrovams tarsi dalino savo pilnus teatrinio meno, gerumo, tikėjimo, pripildytus korius. Į žiūrovus ir svečius krepęsis „Šimtakojis“ taip pat pabrėžė, kad teatras – tai daugybė nuostabių dalykų, kuriais jis praturtina vaikus, tai nugalėta scenos baimė ir įgytas judesių bei kalbos laisvumas, tai vienybė, kuri suartina su naujais draugais.
Visus šventės dalyvius ir žiūrovus pasveikino Savivaldybės mero pavaduotojas Mindaugas Jurčius.
Visą penktadienio popietę Kultūros centre buvo vaidinami geriausi šalies vaikų teatrų spektakliai. Žiūrovai pamatė Joniškio vaikų ir jaunimo teatro „Bendraamžiai‘ anglų liaudies pasaką PARŠIUKŲ NUOTYKIAI, režisierė Rasa Ripskienė, Jonavos pradinės mokyklos „Linksmuolių teatro“ spektaklį S. Gedos KAIP KIŠKIS VILKO NAMUS SERGĖJO, režisierė Leonarda Šimonienė, Pasvalio kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro spektaklį KITOJ PUSĖJ LYSVĖS pagal D. Rodario „Čipolino nuotykius“, režisierė Asta Liukpetrienė, Plungės kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro „Saula“ pasaką VELNIŲ MONAI, režisieriai Sigita ir Romas Matuliai, Šiaulių r. kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro „Ikaras“ spektaklį ŠLEPETĖ PAVOJUJE pagal V. Račicko knygą „Šlepetė“, režisieriai Leontina ir Petras Valskiai, Kupiškio r. Skapiškio vaikų ir jaunimo teatro studijos „Ku-kū“ pasakaitę Vytauto V. Landsbergio PELYTĖS ZITOS GYVENIMAS, režisierė Vita Vadoklytė, Klaipėdos M. Gorkio pagrindinės mokyklos teatro „Maska“ spektaklį V. Olšanskij ŽIEMOS NEBUS, režisierė Galina Semionova.
Po kiekvieno spektaklio su režisieriais bendravo ir jų darbus aptarė komisijos nariai, jaunieji teatralai tuo metu linksminosi linksmosiose pertraukose, kurias organizavo Kultūros centro renginių vedėjų klubas „Menade“. Pavargę nuo spektaklių ir linksmybių, galėjo ilsėtis poilsio kampelyje, norintieji ramesnės veiklos galėjo netrukdomai piešti savąjį „Šimtakojį“.
Pasibaigus pirmajai šventės dienai, vertinimo komisija išdavė paslaptį, kad tradicines
„Šimtakojo“ laureatų statulėles gaus ne tik kolektyvai, bet ir po vieną geriausią aktorių, kurį išrinko pati vertinimo komisija. Plungiškių vaikų grupės geriausiu aktoriumi išrinktas ir šia statulėle apdovanotas spektaklyje „Velnių monai“ Jono vaidmenį sukūręs Gintautas Daulius.
Negailėta gerų žodžių renginio organizatoriams – teatrui „Saula“ bei jo vadovams Sigitai ir Romui Matuliams. Ypač svarus buvo docentės, daktarės Vidos Kazragytės, – Vilniaus pedagoginio universiteto Meninio ugdymo katedros dėstytojos, žodis apie matytą „Saulos“ spektaklį „Velnių monai“. „Pirmiausia labai apsidžiaugiau, kad šis spektaklis nagrinėja tokias svarbias šiai dienai dorovines temas, kad jis vaidinamas autentiška – žemaičių – tarme. Šis spektaklis turėtų būti nufilmuotas ir rodomas per LRT 2-ąją programą kaip pavyzdinis. Norėtųsi, kad Lietuvoje būtų toks teatro kolektyvų „Aukso fondas“. Režisieriai Sigita ir Romas Matuliai yra ne tik teatro režisieriai, jie vadovauja tikrai teatro mokyklai, žaviuosi jų metodika ir darbo metodais“, – sakė V. Kazragytė.
Šeštadienio diena buvo skirta geriausiems šalies jaunimo teatrams. Žiūrovai stebėjo Šilutės kamerinio dramos teatro jaunimo studijos spektaklį J. Tatte SANKIRTA SU PAGRINDINIU KELIU, ARBA PASAKA APIE AUKSINĘ ŽUVELĘ, režisierius Sergėjus Paciukas, Gargždų „Kranto“ vidurinės mokyklos dramos studijos „Be kaukių“ spektaklį AUKLĖJIMAS, režisierė Rasa Rusteikienė, Klaipėdos jaunimo centro teatro „Svajonė“ spektaklį pagal Ritos Latvėnaitės – Kairienės eilėraščius NEBUČIUOTŲ VAIKŲ RUGSĖJIS, režisierė Mira Kolaitytė, Plungės kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro „Saula“ spektaklį O JEI NELIKS VILTIES pagal R. Šerelytės pjesę „Stoglangis“, režisieriai Sigita ir Romas Matuliai, Klaipėdos „Aitvaro” gimnazijos teatro „Talismanas“ spektaklį pagal G. Gorino pjesę ATMINIMO MALDA, režisierė Galina Semionova.
Per pertraukas aktorius ir žiūrovus linksmino mūsų miesto jaunimo muzikinės ir šokių grupės, „Daumantės mados namai“ pristatinėjo rūbų kolekcijas.
Baigiantis šventei, „Šimtakojo” laureatų statulėlės išdalintos lauretais tapusiems teatrams, o „Saulos” jaunimo grupės spektaklyje „O jei neliks vilties“ geriausia aktore pripažinta Adelės vaidmenį sukūrusi Marta Šaulytė. Jai taip pat įteikta „Šimtakojo“ statulėlė.
Šventės – konkurso koordinatorė, Lietuvos liaudies kultūros centro Teatro poskyrio vadovė Irena Maciulevičienė dar kartą dėkojo visiems kuriantiems, vaidinantiems, ruošiantiems jaunuosius aktorius. Viešnia pasidžiaugė, kad kas antri metai vykstanti šventė – konkursas yra labai reikalinga pirmiausia patiems kolektyvams kaip pasitikrinimas, ar teisinga linkme dirbama. „Tikiuosi, kad po dviejų metų mes ir vėl susitiksime septintajame „Šimtakojyje“, – sakė I. Maciulevičienė, įteikdama Lietuvos liaudies kultūros centro direktoriaus S. Liausos pasirašytą Padėkos raštą už sėkmingą lauretų šventės organizavimą Plungės kultūros centro direktoriui Romui Matuliui.
Už patirtą šventinę nuotaiką, už stebuklingą idėją su bitutėmis rengėjams dėkojo ir Klaipėdos universiteto dėstytoja, Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė, žurnalo „Lietuvos scena“ redaktorė Jūratė Grigaitienė, kvietusi jaunuosius aktorius ir jų mokytojus ir toliau taip sėkmingai ir darniai nešti tą teatrinį „medų“ žiūrovams. Lietuvos mėgėjų teatrų sąjungos viceprezidentė, Šiaurės Europos šalių mėgėjų teatro aljanso NEATA tarybos narė, Klaipėdos universiteto Režisūros katedros vedėja Danutė Vaigauskaitė labiausiai džiaugėsi, kad šioje šventėje, kaip ir Lietuvos mėgėjų teatrų sąjungoje, puikiai susipynė net du rusakalbių mokyklų iš Klaipėdos teatriniai kolektyvai. „Teatras neturi nei kalbų, nei sienų, todėl labai širdis džiaugiasi, kad visi kartu galime kurti pačius geriausius spektaklius ir jais džiuginti savo žiūrovus. Šiandien aš labai laiminga, nes mūsų šalyje vaikų ir jaunimo teatrai vystosi tinkama linkme“,- sakė vertinimo komisijos narė. Susirinkusiais aktoriais, režisieriais bei jų darbais džiaugėsi ir socialinių mokslų daktarė, Vilniaus pedagoginio universiteto Meninio ugdymo katedros dėstytoja, meninio ugdymo programų autorė ir bedraautorė Vida Kazragytė. Anot jos, „…teatras – viena iš socialinio bendravimo sričių, ypatingai lavinanti vaikų ir jaunimo socialinius įgūdžius. Teatras išmoko vaikus bendrauti įvairiose socialinėse situacijose, kai vaikai vaidina – jie išmoksta nebijoti, išreiškti save, būti drąsiais. Vaidinti – tai mokytis bendrauti šiltai ir nuotaikingai, taip, kaip buvo bendrauta Plungėje“. V. Kazragytė negailėjo labai šiltų žodžių ir „Saulos” jaunimo grupei, sakiusi, kad spektaklis „O jei neliks vilties“- profesionalumo viršūnė. Renkantis pjeses, režisieriams ji patarė atsargiai rinktis socialines dramas. „Scenoje norisi matyti šviesesnius veiksmus, nei kasdieniniame gyvenime“, – sakė meninio ugdymo programas rengianti V. Kazragytė.
Plungės kultūros centrui pirmą kartą buvo suteikta didžiulė atsakomybė surengti respublikinės vaikų ir jaunimo teatrų šventės – konkurso „Šimtakojis – 2011“ laureatų šventę. Visi laureatų kolektyvai iš Plungės išvyko, išsiveždami šilčiausius prisiminimus ir norą dar kartą čia sugrįžti. Tai geriausias įvertinimas organizatoriams.
Plungės.info
